Besikeičiančiame pasaulyje miestai nuolat išgyvena virsmus. Kadaise klestėję pramoniniai centrai, kurių fabrikuose ir uostuose virė gyvenimas, šiandien ieško naujos tapatybės. Kas slypi už apleistų sandėlių ir fragmentiškų viešųjų erdvių? Kaip upė gali jungti, o ne skirti?

Į šiuos klausimus atsigręžė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto ketvirtakursiai, pasirinkę tirti Niukaslą prie Taino – vieną ryškiausių poindustrinių miestų Šiaurės Anglijoje, kuriam idėjos bus pristatytos jau gruodžio 18 dieną.

Niukaslas: miestas, kuriame susikerta istorija ir industrija
Niukaslas yra kompleksiškas miestas. Čia persipina romėnų palikimas, viduramžių gatvelės, pramonės revoliucijos sluoksniai, XX a. modernizacijos ženklai ir šiuolaikiniai kultūros centrai. Tačiau kartu miestas susiduria su sudėtingais uždaviniais, tokiais kaip, pakrančių atgaivinimu ir prarastų ryšių tarp upės krantų atkūrimu.

Urbanistikos katedros studentai, vadovaujami prof. dr. Dalios Dijokienės, prof. dr. Edgaro Neniškio ir lydimi gido – vietinio architekto, VILNIUS TECH alumno Donato Pilkos – nėrė į šiaurės Anglijos ypatumus.

Studentai rudenį tyrinėjo tiek centrinę Niukaslo miesto dalį, tiek Taino upės ir Ouseburno upelio pakrantes. Ypatingą įspūdį paliko tiltai, galintys „praryti“ net penkių aukštų pastatus, ir garsusis Baikerio rajonas, kurio regeneracijos projektą rengė žymus architektas Ralfas Erskinas. 

Įkvėpimo šaltiniu taip pat tapo apsilankymas Niukaslo universiteto urbanistikos magistrų analizės, skirtos vieno iš ikoninių Niukaslo miesto tiltų aplinkai, pristatyme. O vienas įsimintiniausių kelionės prisiminimų – kilometrai pėščiomis Šiaurės jūros pakrante ir aplankyti istoriniai akmeniniai šiaurės Anglijos viduramžių miesteliai bei pilys.

Niukaslo „diagnostika“: prof. dr. Dalios Dijokienės įžvalgos
Grįžus iš ekspedicijos studentų medžiaga nugulė į schemas, brėžinius ir tekstus. Juos apibendrindama prof. dr. Dalia Dijokienė pabrėžia, kad Niukaslas — tai miestas, kuriame natūralus kraštovaizdis vaidina daug didesnį vaidmenį, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: „Taino upės slėnis ir išskirtinis reljefas yra reikšmingi akcentai mieste. Tačiau žaliosios miesto erdvės yra išsibarsčiusios gana fragmentiškai ir nesudaro nuoseklios sistemos“. 

Anot profesorės, miesto strategijose ryškėja siekis sujungti gamtines erdves ir įprasminti istoriškai susiformavusius elementus. Architektė-urbanistė taip pat atkreipia dėmesį į judumo iššūkius, trūkstamus ryšius tarp šiaurės ir pietų krantų, ir pabrėžia fragmentuotas, nepakankamai gyvybingas viešąsias erdves miesto periferijoje.

„Miesto centras pasižymi tankiais, apibrėžtais kvartalas, o periferiniai rajonai išlaiko pramoninį palikimą – didelius, nesuformuotus kvartalus. Išskirtinis reljefas ir architektūrinės dominantės kuria raiškias, daugiaplanes panoramas ir atspindi nevienalytę miesto tūrinę-erdvinę kompoziciją“, – apibendrina profesorė.

Susitikimas su prof. Jan Gehl – ryškus įkvėpimas
Spalio pabaigoje studentų įžvalgų pristatyme apsilankė vienas žymiausių pasaulio urbanistų – danų architektas prof. Jan Gehl. Jis pasidalijo patirtimi, skaitė paskaitą apie žmogiško mastelio miestus ir, kaip pats sakė, buvo maloniai nustebintas studentų atlikto darbo apimtimi. „Kiek laiko jūs buvote Niukasile? Ar pusę metų?“ – juokaudamas klausė jis. J. Gehl paskatinti studentai pastarąjį mėnesį generavo komandinę ir individualias idėjas Niukaslo miestui.

Gimsta sprendimai XXI amžiaus miestui
Poindustrinių miestų tapatumo paieškos šiandien vyksta visoje Europoje, todėl VILNIUS TECH studentų tyrimai ir idėjos yra ne tik akademinė užduotis, bet ir realus indėlis į platesnę urbanistinę diskusiją. Kviečiame į dabarties ir ateities miestų diskusiją prisijungti ir jus: studentai atradimus ir pasiūlymus Niuksalo miestui pristatys gruodžio 18 d. 10:00 VILNIUS TECH Architektūros fakulteto (Trakų g. 1) II aukšto hole.