VILNIUS TECH Informacinių technologijų ir sistemų centro (ITSC) mėlynoji komanda, kartu su partneriais iš Vilniaus universiteto (VU) ir Japonijos, šiemet iškovojo pirmąją vietą tarptautinėse kibernetinio saugumo pratybose „Gintarinė migla 2025“. Šios pratybos, sutraukusios apie 300 dalyvių iš 18 NATO ir Europos šalių bei kitų pasaulio partnerių, parodė, kaip svarbu gebėti greitai prisitaikyti prie nuolat kintančių hibridinių grėsmių, veikti chaotiškoje aplinkoje ir išlaikyti komandų stabilumą.
 

VILNIUS TECH ir kitų komandų indėlis šiose pratybose svarbus ne tik universitetui, bet ir visai šaliai. Dalyvavimas tarptautinėse kibernetinio saugumo iniciatyvose stiprina Lietuvos technologinį pajėgumą, kelia ekspertų kompetencijas ir prisideda prie nacionalinio saugumo. Šių metų rezultatai jau trečią kartą parodė, kad Lietuvos universitetų ekspertai yra reikšminga tokios gynybos dalis.
 

Mėlynoji nugalėtojų komanda
 

ITSC direktorius dr. Justinas Rastenis, pratybų metu ėjęs kapitono pavaduotojo pareigas ir buvęs „Windows“ darbo vietų techninės komandos nariu, džiaugiasi pasiektu rezultatu ir pabrėžia, kad ši pergalė nebuvo atsitiktinė:
 

„Mūsų komanda džiaugiasi, kad laimėjome, nes šio rezultato siekėme ne vienerius metus. Praėjusiais metais likome antri, nors tikėjomės laimėti, tad šiemet pasiektas rezultatas – mūsų komandos nuoseklaus darbo tęstinumas. Tai įrodė, kad didelės pastangos atsiperka. Kiekvienas komandos narys yra vertingas: labai svarbu, kai techninėje komandoje būna patyręs kolega, galintis išmokyti, patarti iš savo patirties, o naujas dalyvis – atsineša naujų idėjų.“
 

Šių metų mėlynąją komandą sudarė 26 dalyviai iš VILNIUS TECH, Vilniaus universiteto (VU) ir Japonijos. Iš VILNIUS TECH pratybose dalyvavo vienuolika specialistų: dr. Justinas Rastenis, Kęstutis Grigas, Aurelija Okunytė, Domantas Ušeckas, Olegas Rybakovas, Deividas Juchnelis, Titas Savickas, Viktorija Kudalevaitė, Žygimantas Jasas, Jokūbas Mockevičius ir Tautvydas Miknys.
 

Visi jie dirbo skirtingose techninėse komandose – nuo kompiuterinių tinklų iki įsilaužimų analizės, prisidėdami prie komandos tikslų įgyvendinimo. Dauguma universiteto atstovų šiose pratybose dalyvavo jau trečią kartą, o kai kuriems darbuotojams tai buvo visiškai nauja patirtis, nes dar yra studentai ir tik neseniai pradėjo dirbti universitete, pasakoja J. Rastenis:
 

„Kasmet visi laukia šių pratybų su nekantrumu, nes per metus prikaupia įvairių idėjų, ką ir kaip darys kitaip. Kiti kolegos išsikelia sau naujus iššūkius – pabūti kitame vaidmenyje, atlikti kitus darbus.“

Mėlynoji komanda
 

Realių grėsmių sprendimai
 

Lietuvos kariuomenės oficialiame pranešime spaudai rašoma, jog šių metų pratybos leido pažvelgti į platesnes kibernetinių grėsmių tendencijas: vis labiau ryškėja atakų sujungimas su informacinėmis kampanijomis, melagingų naratyvų sklaida ir bandymais paveikti visuomenės nuomonę. Imituoti scenarijai su kenkėjišku dirbtiniu intelektu parodė, kad modernios atakos geba mokytis ir prisitaikyti, todėl gynyba turi judėti dar greičiau – tai reikalauja ne tik technologinių sprendimų atnaujinimo, bet ir žmonių kompetencijų augimo.
 

Tokios pratybos tampa vieta, kur ugdoma techninė meistrystė ir strateginis mąstymas, padedantis suvokti, kaip technologijos įsilieja į platesnį geopolitinį kontekstą.
 

Dr. J. Rastenis pasakoja, jog pratybų metu dalyviai turėjo pasirūpinti sudėtinga virtualia infrastruktūra, primenančia realaus pasaulio energetikos, viešųjų paslaugų ir kitų svarbių sistemų žemėlapį. Ši infrastruktūra buvo nuolat puolama raudonosios komandos, o mėlynajai komandai reikėjo spręsti kylančius iššūkius.
 

„Pratybų metu sukuriama virtuali infrastruktūra, primenanti mažas salas, kurios priklausomos viena nuo kitos ir kuriose yra ne tik energetiniai resursai, bet ir kitos visuomeninės paslaugos, egzistuojančios tikrame pasaulyje. Jas reikia prižiūrėti ir tvarkyti, kai tuo metu raudonoji komanda bando viską išbalansuoti ir sugriauti. Turbūt sudėtingiausias momentas – per trumpą laiką susipažinti su poligonu, surasti silpniausias vietas, jas greitai sutvarkyti ir prižiūrėti, kad žaliosios komandos dalyviai galėtų visavertiškai naudotis jiems reikalingomis paslaugomis“, – pasakoja ITSC vadovas.

Mėlynoji komanda pratybų metu
 

Pašnekovas teigia, kad šioms pratyboms ruošiasi nuo vasaros pradžios. Kartu su VU studentais ir specialistais komanda kuria nuosavą treniruočių poligoną, kuriame imituoja įvairias atakas, analizuoja galimus scenarijus, derina atsakomybes ir komandos veikimo principus. Intensyvesnis pasirengimas vyksta rudenį, kai komanda siekia kuo tiksliau atkurti situacijas, su kuriomis gali tekti susidurti realiose pratybose.
 

„Visi po šių pratybų būname pavargę, nes dvi savaites reikia intensyviai mokytis, strateguoti, atlikti daugybę bandymų ir keitimų. Būna atvejų, kad kelias valandas nepakyli nuo kompiuterio, nes reikia atlikti daug veiksmų, nuo kurių priklauso tavo komandos sėkmė. Vėliau, jau pasibaigus pratyboms ir praėjus kuriam laikui, tikrai smagu prisiminti, kiek daug visko padarėme per trumpą laiką. Taip pat išeini iš pratybų su didele patirtimi – kaip nepasimesti tokiame, pavadinčiau, chaose, kaip reikia greitai priimti sprendimus, nusiraminti ir kartais su juoku susitaikyti su sugadinta infrastruktūra, o sudėliojus naujus žingsnius – judėti toliau ir bandyti sutvarkyti tai, kas buvo sugadinta“, – apibendrina ITSC vadovas dr. Justinas Rastenis.