„Mūsų smegenys yra tarsi kompiuteris – priima informaciją, kurią pateikiame. Jos neskiria tiesos nuo melo, todėl patys turime sąmoningai formuoti savo mąstymą ir įsitikinimus“ – teigia Arina Valevič. Šiandien ji šuoliuodama konstruoja savo ateitį ir drąsina jaunimą išbandyti visas galimybes.

Arina dar tik baigė pirmąjį Pramonės gaminių dizaino kursą Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH), bet jau džiaugiasi atradusi save: „Noriu sumanyti inovacijas, padedančias kurti nestandartinius, tvarius ir funkcionalius sprendimus mūsų aplinkoje“.

„Visą gyvenimą turėjau hobių susijusių su rankdarbiais, dizainu, tačiau nebijojau ir techninių dalykų. Esu dėkinga tėvams ir absolventams, padėjusiems atrasti profesinę kryptį“, – dalinasi mergina. Rinkdamasi studijas, ji ne tik atidžiai perskaitė daugybės studijų programų aprašus, bet ir atrado studentus, absolventus, į kuriuos kreipėsi patarimo: „Labai vertinu Emilijos Balniūtės ir Miglės Bobinaitės patarimus, pagalbą. Jos man ir parodė, kad būtent pramonės gaminių dizaino studijose yra ypatinga laisvė kūrybai“.

Arinos tėvai – VILNIUS TECH alumnai, pramonės technologijų magistrai, tad dukros noras studijuoti gretimą kryptį pradžiugino. Jaunoji dizainerė taip pat džiaugiasi, kad atsirado dar daugiau bendrų temų diskusijoms su artimaisiais. Dabar studentė siekia įgyti kuo daugiau patirties ir aktyvias mokyklos savanorystes šiandien pakeitė darbas, susijęs su specialybe:

„Mokykloje savanoriavau su dizainu susijusiose veiklose, o dabar dirbu projektų vadove modernioje gėlių dizaino studijoje. Darbe panaudoju labai daug studijų metu įgytų žinių: grafinio dizaino, estetinių principų, produkto pristatymo ir kt. Tiesa, vėlesniais kursais bus reikalinga atlikti praktiką ir kitose įmonėse, bet aš jau radau kontaktus VILNIUS TECH Karjeros dienose – darbdaviai be galo palaiko ir skatina jaunus žmones augti“.

Studentė pasakoja, kad kurso draugai labai skirtingi – vieni atėjo mokantys piešti, kitiems artimesnis skaičiavimas, konstravimas: „Per matematikos pertraukas vieni uždavinius sprendžia, kiti eskizuoja. Aš iš tų, kurie eskizuoja. Kas bendro tarp visų – visi esam labai smalsūs, daug klausiam ir man niekada neteko būti tokioje motyvuotoje žmonių grupėje. Darydami užduotis, projektus mes visi galime laisvai rinktis, kas kiekvienam įdomu“.

Tarpdisciplininėse studijose merginai ypač įstrigo doc. dr. Kristės Kibildytės-Klimienės nuolatinis kvietimas „prieiti arčiau“ ne tik prie eskizuojamo daikto, bet ir prie problemos sprendimo. Studentė prisipažįsta, kad jau dabar tyrinėja, pastebi kiekvieno daikto konstrukciją, ergonomiką, medžiagas ir kitus aspektus, ką visą kursą dėstytoja ir skatino – prieiti arčiau, analizuoti, lavinti pastabumą.

„Kol kas turėjome tik nedidelius projektus. Esu sukūrusi ir 3D spaudos pagalba pagaminusi servetėlių laikiklį, taip pat rengėme trinkelių idėjų pasiūlymus UAB „Betono mozaikai“. Aš pasiūliau betono mišinį papildyti fluorescencinėmis medžiagomis, kurių dėka parkuose, pakrantėse turėtume jaukesnius ir saugesnius pasivaikščiojimus vakarais. Be to tai tvarus sprendimas, eikvojantis mažiau energijos apšvietimui“, – pasakoja kūrėja.

Nors Arinos pirmieji projektai dar nedideli, mergina svajoja apie inovatyvius pokyčius mūsų gyvenamojoje aplinkoje: „Man patinka puošti aplinką ir kad kuriami daiktai išties būtų funkcionalūs. Mane domina miesto erdvės, infrastruktūros objektai. Norėčiau pasiūlyti inovatyvių sprendimų vaikų žaidimų aikštelėms. Manau jos pernelyg standartizuotos, galėtų būti išradingesnės, o ir medžiagos tvaresnės“.

Ambicinga studentė kviečia visus drąsiai svajoti, bandyti ir nebijoti klausti ir klysti: „Atidžiai perskaitykite studijų programų aprašymus, pabendraukite su studentais ir absolventais, dalyvaukite savanorystėse, išbandykite praktiškai ir atrasite savo kelią, kaip kad atradau aš“.

Nuotraukos: asmeninis archyvas