Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2025 m. liepos 8 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doktoralis posėdžių salėje.

Disertacija nagrinėja energinius ir ekologinius rodiklius suspaudimo uždegimo variklyje, veikiančiame su biodegalų mišiniais, pagamintais iš gyvulinės kilmės nemaistinių riebalų ir pirmosios bei antrosios kartos biodyzelino. Tyrime taikyti eksperimentiniai ir skaitiniai metodai, nagrinėjantys, kaip skirtingos biodegalų sudėtys veikia variklio darbą. Buvo paruošti ir išbandyti devyni degalų mišiniai, įskaitant hidroapdorotą augalinį aliejų (HVO) ir riebalų rūgščių metilo esterius (FAME). Eksperimentuose analizuoti pagrindiniai parametrai, tokie kaip uždegimo vėlavimas, degimo slėgis, temperatūros pokyčiai ir CO₂, CO, NOₓ, HC bei kietųjų dalelių emisijos. Norint detaliau įvertinti degimo procesus, buvo sukurtas skaitinis modelis naudojant AVL BOOST programinę įrangą. Rezultatai parodė, kad HVO pagrindu sudaryti biodegalų mišiniai pasižymi trumpesniu uždegimo vėlavimu, didesniu degimo efektyvumu ir mažesnėmis emisijomis nei FAME turintys mišiniai. Tyrimas parodė, kad HVO pagrindu pagaminti biodegalai yra perspektyviausias dyzelino pakaitalas, nes jie leidžia išlaikyti didelį energijos konversijos efektyvumą ir reikšmingai sumažinti CO, HC ir kietųjų dalelių emisijas. Tačiau FAME turintys degalai reikalauja papildomos optimizacijos, nes dėl jų didesnio klampumo stebimas didėjantis NOₓ emisijų lygis ir didesnės degalų sąnaudos. formavime, siekiant palaikyti perėjimą prie ekologiškesnių transporto sprendimų. Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, rezultatų santrauka, literatūros sąrašas ir autoriaus mokslinių publikacijų sąrašas. Pirmame skyriuje pateikiama biodegalų savybių apžvalga ir jų svarba transporto sektoriuje. Antrame skyriuje išsamiai aprašoma eksperimentinė metodika, įskaitant biodegalų gamybą, variklio bandymus ir duomenų rinkimo procesus. Trečias skyrius pateikia skaitinių ir eksperimentinių rezultatų analizę, įvertinant degimo procesų efektyvumą ir emisijų pokyčius. Ketvirtame skyriuje pristatomi mašininio mokymosi modeliai, skirti numatyti biodegalų poveikį variklio parametrams ir optimizuoti kuro mišinius. Disertacijos išvadose pateikiamos rekomendacijos dėl biodegalų pritaikymo ir tolimesnių tyrimų kryptys. Atliktas tyrimas yra svarbus žingsnis siekiant integruoti alternatyvius biodegalus į transporto sektorių, prisidedant prie pasaulinių pastangų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir skatinti energetinį tvarumą. Disertacijos tema buvo publikuoti penki moksliniai straipsniai: du Web of Science duomenų bazėje su citavimo indeksu, du – Web of Science duomenų bazėje, konferencijų medžiagose, vienas – kitose tarptautinėse duomenų bazėse ir du – kitose recenzuojamuose mokslo žurnaluose. Du pranešimai buvo pristatyti konferencijose Lietuvoje, o vienas – Lenkijoje.

Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.