Virtualios realybės ir kompiuterinių žaidimų kūrimo technologijų sinergija padėjo tvirtus pamatus kino pramonės revoliucija tapusiai virtualios produkcijos technologijai. Pastaroji kino kūrėjams leidžia ne tik greičiau sukurti produktą, bet ir padeda taupyti transporto išlaidas, kitus kaštus.
 

Metų pradžioje duris atvėrusi VILNIUS TECH virtualios produkcijos studija „Faux Real Studio“ – taip pat ne išimtis. Lietuvos kino, reklamos ir vaizdo turinio industrijų atstovams studija suteikia galimybę kurti neiškėlus kojos iš filmavimo aikštelės.
 

Virtualios realybės galimybės – Kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ 
 

Virtualios produkcijos ekspertas Leonardas Žilinskas pasakoja, kad pirmoji pažintis su kompiuterinėmis technologijomis įvyko tuomet, kai jam buvo vos 7-eri. Tuo metu kompiuteris panašėjo į šiuolaikinę klaviatūrą, buvo jungiamas prie televizoriaus ir rodė iš simbolių sudarytą nespalvotą vaizdą.
 

„Kompiuterio sukeltą neišdildomą įspūdį pamenu iki šiol. Pirmas juo žaistas žaidimas – klounas, šokinėjantis ant daikto, panašaus į batutą. Na, bent jau mano vaizduotė piešė tokį vaizdinį, nes visa grafinė medžiaga buvo generuojama tik iš abėcėlės rašmenų ir specialiųjų simbolių“, – prisimena ekspertas.
 

L. Žilinskas pažymi, kad bėgant metams, programavimo ir grafikos dizaino srityse jis norėjo tobulėti vis labiau, tad paauglystėje jau kūrė kompiuterinius žaidimus, kartu su tėčiu suprogramavo knygų nuomos administravimo programą mamos knygynui.
 

„Kai buvau 20-ies, domėjausi geodezijos sritimi, prisidėjau prie vienos iš populiariausių „GeoMap“ programinės įrangos kūrimo. Grafikos kūrimo įgūdžius panaudodavau produkto pristatymui ar reklamos kūrimui. Vienas įdomesnių kūrinių – produkto naujovių pristatymas 3D filmo pavidalu, kurį klientai, su 3D akiniais, galėjo stebėti viename Vilniaus kino teatre. 2016 metais sukūriau dronų simuliatoriaus žaidimą. Jį žaisdami, drono valdymo įgūdžius galėjo išbandyti geodezininkai. 2017-aisiais netikėtai užsukau į VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centrą „LinkMenų fabrikas“, o tuometinis jo direktorius doc. dr. Adas Meškėnas aprodė tuometinę įrangą – nuo įvairiausio tipo apdirbimo staklių – iki nuotraukų bei garso įrašų studijų. Buvau maloniai nustebintas, radęs erdvę, kurioje studentai, verslo atstovai ir kiti kūrėjai gali naudotis reikiamomis priemonėmis“, – pasakoja jis.
 

Virtualios produkcijos ekspertas taip pat prisimena, kad susitikimo metu doc. dr. A. Meškėnui užsiminė, jog laisvalaikiu kuria žaidimus, domisi 3D grafika, programavimu, o jis pasiūlė išbandyti kameros sekimo įrankio galimybes. Po keleto valandų eksperimentavimo, įrenginys jau veikė kaip papildytos realybės (angl. AR – Augmented Reality) vaizdavimo priemonė, kuri studijoje, šalia žmogaus, rodė ir virtualų „Geležinį žmogų“ (angl. Iron Man).
 

Holivudo lygmens studija atvėrė naujas vaizdo turinio kūrimo galimybes
 

Ekspertas prisimena, kad pamažu, generuojant idėjas, kruopščiai atrenkant jų įgyvendinimui reikalingas technologijas, dar metų pradžioje buvo pristatyta nauja VILNIUS TECH virtualios produkcijos studija „Faux Real Studio“. Ši studija – iki šiol Lietuvoje neturėta galimybė, kuri Holivude išpopuliarėjusią vaizdo kūrimo technologiją siūlo Vilniuje. „Faux Real Studio“ įkurta VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ patalpose – 650 kv. m. dydžio angare, kuris užtikrina studijai, techninei ir kūrybinei komandai tinkamą erdvę.
 

„Studija pasižymi savo naujausiomis technologijomis – raiškiu LED ekranu, inovatyvia kameros sekimo technologija, intuityviu apšvietimu ir kitais aspektais. Veikdamos kartu, šios technologijos naudojamos kuriant beribius ir begalinius pasaulius, kurie gali būti naudojami filmų, reklamų, serialų, muzikinių klipų ir televizijos filmavimams“, – pasakoja virtualios produkcijos ekspertas L. Žilinskas.
 

Jis taip pat pabrėžia, kad virtualaus turinio kūrimui svarbios visos esamos ir kuriamos technologijų formos bei galimybės, todėl VILNIUS TECH „Faux Real Studio“, kaip ir kitos virtualios produkcijos studijos, gali atlikti svarbų vaidmenį virtualios realybės tobulinimo procese. Pavyzdžiui, prisidėti prie naujovių, kūrybinių įrankių kūrimo, technologijų plėtros ir bendradarbiavimo su kitomis sritimis.
 

Virtuali realybė keičia kino industriją
 

Pasak L. Žilinsko, virtualios produkcijos pagrindą sudaro didelis LED ekranas ar jų sistema, skaitmeninė kino kamera, kameros sekimo (angl. Camera Tracking) įranga, kompiuteriu valdomos šviesos ir prožektoriai bei galingų kompiuterių sistema, su įdiegta „Unreal Engine“ kompiuterinių žaidimų variklio technologija.
 

„Lyginant virtualios produkcijos procesą ir įprastai naudojamą žaliojo ekrano (angl. Green Screen) foną, daugelis užduočių yra sukeistos vietomis. Naudodami žaliojo ekrano foną, aktoriai ir kūrybinė komanda turi įsivaizduoti, kas bus nupiešta vietoje jo. Kai naudojamas LED ekranas, visi dalyviai, esantys filmavimo aikštelėje, mato filmuojamą vaizdą ir žino, kaip geriausiai atlikti savo darbą“, – paslaptis atskleidžia jis.
 

Pasak eksperto, virtualios produkcijos proceso metu didžiausią dalį laiko užima virtualių aplinkų paruošimas bei pasirengimas filmavimui. Tačiau filmuojant tokiu būdu, aktoriai ir filmavimo aikštelės specialistai joje praleidžia gerokai mažiau laiko, nes jų pagalbos reikia tik filmavimo dieną. Taip pat mažėja tikimybė, jog reikės perfilmuoti nepavykusias scenas ir pan.
 

„Sukūrus virtualią aplinką, režisierius joje gali filmuoti tol, kol galutinis rezultatas atrodys tinkamiausias. Tą padaryti realioje aplinkoje kartais būtų sunku ar net neįmanoma, ypač kai reikalingos specifinės oro ar eismo sąlygos, pavyzdžiui, saulėlydis, judri miesto gatvė, kurios negalima uždaryti. Dar vienas puikus pavyzdys – jeigu filmavimo metu režisieriui nepatinka, kaip vienas ar kitas objektas užstoja aktorių ar kitus aplinkos elementus, mes juos galime lengvai perkelti kitur, visai pašalinti iš scenos. Nesvarbu, tai – medis, statinys ar kalnas“, – privalumus vardija virtualios produkcijos ekspertas L. Žilinskas.
 

Jis taip pat džiaugiasi, kad VILNIUS TECH „Faux Real Studio“ suteiks virtualios produkcijos paslaugą šalies ir užsienio kūrėjams. Juk Europa sparčiai vejasi Holivudą, o daugelis didžiausių pasaulio kino studijų kūrėjų, tokių kaip „HBO“ ar „Netflix“, atvyksta į Europą vien tam, kad pasinaudotų virtualios produkcijos paslaugomis.