2021 metais Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje minėjo 30-ąsiais veiklos metines. Plėtodamas Šiaurės šalių ir Lietuvos bendradarbiavimą, dar ankstyvais 90-aisiais biuras paskelbė kvietimą paramai studijuojant vienoje iš Šiaurės šalių. Šia galimybe tuomet pasinaudojo architektūrą Vilniuje studijavusi Lada Markejevaitė, kuri studijų kryptimi pasirinko Švediją.

Kaip dabar Vilnius Tech Architektūros docente esanti Lada prisimena savo patirtį prieš tris dešimtmečius?

 

Labiausiai Ladą Švedijoje nustebinęs kultūrinis skirtumas buvo lygiateisiškumas.

„Teko perlipti per save, išmokti į dekaną kreiptis tu. Hierarchinis skirtumas, lyginant su mano mokykla, kurioje labai stipriai jautėme tą distanciją tarp mokinio ir mokytojo.Buvau tarybinės sistemos užspausta, nebuvau drąsi, gal net nežinojau, ko gali klausti. Aišku aš bandžiau, norėjau per porą mėnesių išmokti švedų kalbą. Būdavo, jog pusvalandį repetuodavau klausimą į kurį tikėjausi gauti didelį atsakymą, o gaudavau tik tokį iš kokių trijų žodžių ir suprasdavau, kad man jų neužtenka” , – teigia architektė.
Sovietmečiu augusiai merginai teko nemenkas iššūkis perprasti kitokius tarpusavio santykius ir vyraujančią toleranciją, kurios sulaukdavo ne tik iš kolegų, bet ir dėstytojų.  Ypatingai studentiškų darbų peržiūrų metu, Ladai buvo sunku suprasti kaip pavieniui studentui buvo skiriama tiek dėmesio. Jaunoji architektė nuolat stebėjosi kaip visa auditorija ir dėstytojai gali ramiai klausyti ilgai šnekančio žmogaus.

Tačiau dabar, prabėgus trims dešimtmečiams, ji džiaugiasi, jog lygindama save su dabartiniais savo studentais pastebi, kad pastarieji auga daug atviresni, paprastesni ir drąsesni.

Pilną pokalbį galite rasti www.norden.lt