Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
A. Dailidaitė: „Kraštovaizdžio architektūros situacija Lietuvoje gerėja“
2024-06-04
A. Dailidaitė: „Kraštovaizdžio architektūros situacija Lietuvoje gerėja“
Šiandien bakalauro diplomus ginasi pirmoji Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kraštovaizdžio Architektūros laida, o nuo šių metų Architektūros fakultetas siūlo ir Kraštovaizdžio Architektūros magistrantūros studijas.
Apie kraštovaizdžio architekto specialybės ypatumus ir situaciją Lietuvoje kalbamės su kraštovaizdžio architekte, VILNIUS TECH lektore Agne Dailidaite.
– Ar architektas gali atlikti kraštovaizdžio architekto vaidmenį? Kodėl reikalinga kraštovaizdžio architekto specializacija?Apie kraštovaizdžio architekto specialybės ypatumus ir situaciją Lietuvoje kalbamės su kraštovaizdžio architekte, VILNIUS TECH lektore Agne Dailidaite.
– Architektas gali atlikti tam tikrus kraštovaizdžio architekto vaidmenis, ypač jei jis domisi kraštovaizdžio kūrimu, tačiau yra svarbių skirtumų tarp architekto ir kraštovaizdžio architekto specializacijų:
- Kraštovaizdžio architektai specializuojasi kūrybiškame ir tvariame kraštovaizdžio projektavime, atsižvelgdami į gamtą, žmonių poreikius ir socialinius bei ekologinius veiksnius. Jie turi gilesnių žinių apie augalus, dirvožemį, vandens tvarkymą ir kitus kraštovaizdžio elementus;
- Kraštovaizdžio architektai dažnai dalyvauja miesto planavimo procesuose, kuriuose reikalingas platesnis požiūris į viešųjų erdvių organizavimą ir darnų miesto vystymąsi. Jie gali kurti parkus, skverus, pėsčiųjų takus ir kitas viešąsias erdves;
- Kraštovaizdžio architektai yra dažnai orientuoti į tvaraus vystymosi principus ir gali integruoti aplinkosauginius sprendimus į projektus, siekiant sumažinti ekologinį poveikį ir skatinti tvarų naudojimąsi gamtos ištekliais;
- Kraštovaizdžio architektai kuria išskirtinius, estetiškus ir funkcinius kraštovaizdžius, kuriuose derinami gamtos ir žmogaus sukurti elementai. Jie gali sukurti unikalias aplinkas, kurios pritaikytos vietos kontekstui ir gyventojų poreikiams.
– Iš savo asmeninės patirties galėčiau palyginti situacijas Lietuvoje ir Belgijoje. Turbūt didžiausias skirtumas, kad Belgijoje yra labai aiškus sričių pasidalijimas tarp architektų, kraštovaizdžio architektų ir urbanistų. Visi žino savo specialybės ribas ir nebando atlikti darbo už kitus, atvirkščiai, noriai bendradarbiauja tarpusavyje. Džiugu, jog Lietuvoje taip pat atsiranda tokia praktika, bet dar yra kur tobulėti.
Bent jau Belgijoje kraštovaizdžio architektas turi daugiau atsakomybių nei Lietuvoje. Jis būna atsakingas ne tik už kraštovaizdžio dalį projekte, bet ir viso sklypo planą, vertikalinį planą ir kita. Taip pat kraštovaizdžio architektai Belgijoje dalyvauja miesto planavimo procesuose, kuriuose jie gali prisidėti prie ilgalaikių urbanistinių strategijų, skirtų miesto vystymuisi ir plėtrai, gali vykdyti urbanistinius tyrimus, skirtus suprasti miestų struktūrą, gyvenimo kokybę ir tvaraus vystymosi galimybes, kas Lietuvoje retas atvejis.
Bent jau Belgijoje kraštovaizdžio architektas turi daugiau atsakomybių nei Lietuvoje. Jis būna atsakingas ne tik už kraštovaizdžio dalį projekte, bet ir viso sklypo planą, vertikalinį planą ir kita. Taip pat kraštovaizdžio architektai Belgijoje dalyvauja miesto planavimo procesuose, kuriuose jie gali prisidėti prie ilgalaikių urbanistinių strategijų, skirtų miesto vystymuisi ir plėtrai, gali vykdyti urbanistinius tyrimus, skirtus suprasti miestų struktūrą, gyvenimo kokybę ir tvaraus vystymosi galimybes, kas Lietuvoje retas atvejis.
– Kokias tendencijas, iššūkius pastebite Lietuvoje, susijusių su kraštovaizdžio architektūra?
– Visų pirma reikėtų pasidžiaugti, jog kraštovaizdžio architektūros situacija Lietuvoje tikrai gerėja, ypatingai Vilniuje. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, yra įvairių iššūkių:
- Daug miestų ir miestelių Lietuvoje susiduria su urbanistinėmis problemomis, tokiomis kaip: prastos kokybės viešosios erdvės, pėsčiųjų susidūrimas su automobilių eismu ir nepakankamas žalias plotas. Kraštovaizdžio architektai siekia kurti aplinkas, kurios būtų patrauklios, funkcionalios ir tvarios;
- Saugojant bei išsaugant Lietuvos kultūrinį ir istorinį paveldą, kraštovaizdžio architektai turi subalansuoti naujus vystymosi projektus su išsaugojimo ir restauravimo reikalavimais;
- Svarbu, kad kraštovaizdžio architektūros projektai atsižvelgtų į visų gyventojų poreikius ir interesus, skatindami socialinę įtrauktį ir bendruomenės dalyvavimą viešųjų erdvių kūrime ir tvarkyme;
- Klimato kaita gali turėti didelį poveikį Lietuvos kraštovaizdžiui, pavyzdžiui, padidėjęs potvynių pavojus, sausrų dažnumas arba temperatūros pokyčiai. Kraštovaizdžio architektai turi ieškoti sprendimų, kaip prisitaikyti prie šių kintančių sąlygų ir skatinti tvarumą;
- Vienas iš pagrindinių iššūkių yra siekis skatinti tvarų kraštovaizdžio vystymąsi: integruoti aplinkosauginius principus, taupyti gamtos išteklius ir sumažinti neigiamą poveikį gamtai;
- Dažnai projektuojant naujus kvartalus, užstatymo tankis didėja, iškertama daug žalių plotų, tačiau vystytojai nelinkę savo lėšomis kompensuoti padarytos žalos ar sukurti kokybiškas viešas erdves.
Agnė Dailidaitė yra kraštovaizdžio architektė su plačia akademine ir profesine patirtimi. Baigusi architektūros bakalauro studijas VILNIUS TECH ir magistrantūros studijas KU Leuven universitete Belgijoje, dirbo prestižiniuose kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos biuruose, įskaitant Bureau Bas Smets ir Omgeving, įgydama vertingos tarptautinės ir praktinės patirties. nuo 2019-ųjų metų vidurio ji yra urbanistikos ir kraštovaizdžio architektūros biuro Bauland partnerė, šiuo metu dėsto Kraštovaizdžio Architektūros studentams VILNIUS TECH ir yra LKAS ir LUIT tikroji narė.
Naujienos nuotrauka: Ugnė Petrauskaitė
