Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
Apie studijas, turint Autizmo spektro sutrikimą
2023-01-19
Apie studijas, turint Autizmo spektro sutrikimą
Praėjusią savaitę Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) vyko mokymai „Studijos turint Autizmo spektro sutrikimą“, kuriuos vedė organizacijos „Draugiški autizmui“ įkūrėja ir vadovė Barbora Suisse. Mokymų metu B. Suisse pabrėžė, kad autistiški žmonės ir studentai dažnai net nežino, kaip paprašyti pagalbos, tad dėstytojai turi būti visada pasirengę padėti.
Pasak B. Suisse, žmonės su autizmu, kurie pasirenka siekti aukštojo mokslo, dažniausiai neturi sunkumų įstoti į universitetą, bet jiems gali kilti problemų jį pabaigti – Lietuvos autistiškų žmonių bendruomenėje yra daugiau žmonių, metusių mokslus nei juos baigusių. Nors yra ir tų, kurie turi du aukštuosius ar mokslo daktaro laipsnį.
Problemos kyla ne dėl mokslo, bet dėl socialinių santykių ar nepatogių aplinkybių. Kartais viską gali lemti smulkmena, kaip, pavyzdžiui, pasiklydimas – neradęs auditorijos, kurioje turėtų vykti paskaita, autistiškas studentas gali visai nebeateiti į paskaitas. Mokymų vedėja papasakojo istoriją apie vieną autistišką merginą, kuri du kartus metė mokslus – antrą kartą dėl nesusipratimo, kai skolą turinčiai studentei buvo juokais pasakyta, kad ji gali nebeiti į paskaitas. Mergina daugiau ir nebepasirodė universitete.
Autistiški žmonės dažnai viską supranta tiesiogiai, tad reikėtų viską aiškiai ir tiksliai susakyti, vengti dviprasmybių. Formuluoti konkrečias užduotis – informaciją lengviau įsisavinti, kai yra aiškus loginis modelis, minčių seka. Todėl dalis autistiškų žmonių ir renkasi tiksliuosius mokslus, kur viskas aiškiai apibrėžta, pavyzdžiui, informacines technologijas, inžineriją. Mokymų vedėja taip pat patarė atsiklausti autistiškų studentų dėl atsiskaitymo būdo. Dalis studentų vengia viešo kalbėjimo, nemėgsta spontaniško bendravimo – jiems gali būti patogiau atsiskaityti ir bendrauti raštu.
„Draugiški autizmui“ vadovė mokymų metu pristatė ir kelis tyrimus. Vienas iš jų – dažniausiai pasitaikančių autistiškų studentų baimės ir problemos. Tai bendravimas ir grupinės užduotys, dviprasmiški klausimai užduotyse, jų dėl negalios patiriamų iššūkių nesupratimas ir ignoravimas, stresas ar išsiblaškymas dėl sensorinių dirgiklių, pasiklydimas, viešo kalbėjimo baimė.
Mokymų pabaigoje dėstytojai aktyviai įsitraukė į diskusijas su B. Suisse. „Draugiški autizmui“ vadovė atkreipė dėmesį į universalaus dizaino koncepciją ir teigė, kad reikia sukurti tokią mokymosi aplinką, kurioje kiekvienas galėtų pritapti, tarp jų ir autistiški asmenys.
Mokymus organizavo individualiųjų poreikių turinčių studentų reikalų koordinatorė Miglė Rudytė, kuri teikia konsultacijas tiek studentams, tiek dėstytojams (į ją galima kreiptis el. paštu crypt:bWlnbGUucnVkeXRlQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0:xx). Daugiau informacijos galima rasti čia.
Dalinamės mokymų akimirkomis:
Pasak B. Suisse, žmonės su autizmu, kurie pasirenka siekti aukštojo mokslo, dažniausiai neturi sunkumų įstoti į universitetą, bet jiems gali kilti problemų jį pabaigti – Lietuvos autistiškų žmonių bendruomenėje yra daugiau žmonių, metusių mokslus nei juos baigusių. Nors yra ir tų, kurie turi du aukštuosius ar mokslo daktaro laipsnį.
Problemos kyla ne dėl mokslo, bet dėl socialinių santykių ar nepatogių aplinkybių. Kartais viską gali lemti smulkmena, kaip, pavyzdžiui, pasiklydimas – neradęs auditorijos, kurioje turėtų vykti paskaita, autistiškas studentas gali visai nebeateiti į paskaitas. Mokymų vedėja papasakojo istoriją apie vieną autistišką merginą, kuri du kartus metė mokslus – antrą kartą dėl nesusipratimo, kai skolą turinčiai studentei buvo juokais pasakyta, kad ji gali nebeiti į paskaitas. Mergina daugiau ir nebepasirodė universitete.
Autistiški žmonės dažnai viską supranta tiesiogiai, tad reikėtų viską aiškiai ir tiksliai susakyti, vengti dviprasmybių. Formuluoti konkrečias užduotis – informaciją lengviau įsisavinti, kai yra aiškus loginis modelis, minčių seka. Todėl dalis autistiškų žmonių ir renkasi tiksliuosius mokslus, kur viskas aiškiai apibrėžta, pavyzdžiui, informacines technologijas, inžineriją. Mokymų vedėja taip pat patarė atsiklausti autistiškų studentų dėl atsiskaitymo būdo. Dalis studentų vengia viešo kalbėjimo, nemėgsta spontaniško bendravimo – jiems gali būti patogiau atsiskaityti ir bendrauti raštu.
„Draugiški autizmui“ vadovė mokymų metu pristatė ir kelis tyrimus. Vienas iš jų – dažniausiai pasitaikančių autistiškų studentų baimės ir problemos. Tai bendravimas ir grupinės užduotys, dviprasmiški klausimai užduotyse, jų dėl negalios patiriamų iššūkių nesupratimas ir ignoravimas, stresas ar išsiblaškymas dėl sensorinių dirgiklių, pasiklydimas, viešo kalbėjimo baimė.
Mokymų pabaigoje dėstytojai aktyviai įsitraukė į diskusijas su B. Suisse. „Draugiški autizmui“ vadovė atkreipė dėmesį į universalaus dizaino koncepciją ir teigė, kad reikia sukurti tokią mokymosi aplinką, kurioje kiekvienas galėtų pritapti, tarp jų ir autistiški asmenys.
Mokymus organizavo individualiųjų poreikių turinčių studentų reikalų koordinatorė Miglė Rudytė, kuri teikia konsultacijas tiek studentams, tiek dėstytojams (į ją galima kreiptis el. paštu crypt:bWlnbGUucnVkeXRlQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0:xx). Daugiau informacijos galima rasti čia.
Dalinamės mokymų akimirkomis:
