• architektūrą kaip gilaus gamtinio laiko pėdsaką. Ar akmens luitai, plytos yra tik praeities pastatų konstrukciniai elementai, o gal itin ilgos trukmės geologinių, zoologinių, biologinių procesų saugykla, atverianti dinaminę architektūros prigimtį? 
• architektūrinius griūvėsius, kurie savo melancholiškumu ir estetiniu turtingumu nuo seno žavi architektus ir menininkus. Kai kurie architektai projektuodami naujus pastatus jau įsivaizduoja ir jų griūvėsius ateityje (taip Michael Gandy vizualizavo Sir John Soane projektuotą Anglijos banką, pirmasis Luvro kuratorius tapytojas Hubert Robert ką tik atidarytą savo vadovaujamą instituciją). Griūvėsiai rūpėjo ir architektui Albertui Speerui, kuris siekė, kad jo suprojektuoti gelžbetoniniai pastatai ir sugriauti atrodytų taip tauriai, kaip antikos laikų marmurinės architektūros paveldas. Taigi, griūvėsiai gali ne tik nukelti į romantizuojamą praeitį, bet teikti ateities vizijas, neretai įgaunančias ne utopinį, o distopinį charakterį, kaip pavyzdžiui, Lebeus Woods kūryboje;
• urbicidą - karinių konfliktų, teroristinių akcijų, trauminių įvykių pasekoje prarastą, sunaikintą architektūrą ir miestus, jų rekonstravimo (ne)galimumą;
• ne monumentalų paveldą - „nonumentus“ (dviejų anglų kalbos žodžių non ir monuments junginys) pilkojoje istorinės atminties ir vertės zonoje esančią architektūrą ir erdves. Tai galimybė apmąstyti objektus ir aplinkas, kurių vertinimas visuomenėje sulaukia daug prieštarų, poliarizuotų nuomonių, o taip pat aplestas, pirminės paskirties netekusias teritorijas ir pastatus. Piešinyje visa tai gali būti apverčiama, pakeičiama,  o nematomą paverčiama matomu. 
• paveldą kaip retrofuturizmą – vizionieriškus, mokslinės fantastikos įkvėptus Steam punk arba Ciber punk scenarijus, kuriuose kūrybiškai panaudojami pramoninės architektūros reliktai, pvz: Scott Ridley, Blade Runner (Bėgantis ašmenimis); 
• architektūrą kaip laikiškumo palimpsestą – susluoksniuotą, suvarpytą ar sulyditą visumą arba išsprogusius jos fragmentus, kaip įvairių laikmečių formų, erdvių ir medžiagiškumo asambliažus.

---

Rengėjai:
Architektūrinių kūrybinių piešinių konkurso idėjos autorius ir kuratorius – menininkas ir VILNIUS TECH Architektūros fakulteto dėstytojas dr.doc. Audrius Novickas. Talkina VILNIUS TECH Architektūros fakulteto Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedros dėstytojai, dailininkai – doc. Lilija Puipienė ir lektorius Arūnas Gudaitis.

Dalyviai:
Konkurse gali dalyvauti Lietuvos aukštųjų mokyklų visų pakopų architektūros studijų studentai arba baigę architektūros studijas.

Konkursinių piešinių vertinimas:
Konkursui pateiktus darbus vertins 5 asmenų komisija sudaryta iš profesionalių dailininkų ir architektų. Šios komisijos tikslas – iš visų konkurso dalyvių išrinkti tris autorius, pateikusius įdomiausius ir geriausius piešinius.
Konkurso vertinimo kriterijai: piešinių atitikimas konkurso temai, idėjos originalumas, konceptualumas ir aiškumas, darnus piešimo priemonių panaudojimas ir atlikimo estetinė kokybė, meninės idėjos ir grafinio vaizdo visumos harmoningumas.

Piešimo atlikimo būdai ir priemonės:
Darbai turi būti piešti ant popieriaus ranka arba derinant piešimą ranka su kitais grafinio vaizdavimo būdais – koliažu, kompiuteriniu piešiniu.
Darbai gali būti kuriami naudojant įvairias piešimo priemones – grafitą, anglį, tušą, markerį, rapitografą, teptukus, plunksnas ir pan.
Piešinio dydis:
Maksimalus piešinio dydis yra 1x1m. Tai reiškia, kad piešinys gali būti ir mažesnis.
Piešinių skaičius:
Vienas dalyvis gali pateikti iki trijų piešinių.

Piešinius pristatyti adresu:
Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedra
VILNIUS TECH Architektūros fakultetas
Pylimo g. 26/1 Vilnius 01118
(arba perduoti dailės dėstytojams į rankas, VILNIUS TECH architektūros rūmai, 4.15/4.16)
Piešiniai privalo būti pristatyti iki 2022 m. kovo 28 d.
Ant siuntinio turi būti parašyta „Architektūrinio piešinio konkursui“
 
Daugiau informacijos ar kilus klausimams kreiptis čia.