Technologijų plėtra ir globalių ekonomikos ryšių intensyvėjimas skatina tobulinti bendradarbiavimą tarp profesijų, pažinti skirtingas kultūras, suprasti įvairius geografinius kontekstus. Atrodytų sunkiai suderinamus šiuolaikinius iššūkius, pasirodo, galima sutalpinti į vieną studijų kursą. 

Lietuvių kilmės Cal Poly inžinerijos profesorius Edmondas Saliklis pakvietė JAV ir Lietuvos inžinerijos ir architektūros studentus nuotoliniu būdu jungtis į bendrą tarpdalykinį transatlantinį studijų kursą „The 50 x 50 Glass House“. 10 savaičių 32 Cal Poly ir 6 Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) studentai (Donatas Krivičius, Titas Kavalnis, Ąžuolas Skučas, Augustas Lapinskas, Augusta Orlauskaitė ir Jurgis Vaišvila) 3 kartus per savaitę 6 valandą vakaro Lietuvos laiku ir 8 ryto Kalifornijos laiku jungdavosi bendram darbui (12–15 valandų per savaitę). E. Salikliui talkino Cal Poly architektūros dėstytoja Meredith J. Sattler. Unikalią galimybę stebėti kursą turėjo VILNIUS TECH Architektūros ir Statybos fakultetų dėstytojai Liutauras Nekrošius ir Gediminas Blaževičius. 

Cal Poly ir VILNIUS TECH bendradarbiavimas trunka jau ne vienerius metus. 2013 m. Saliklis pirmą kartą atvyko su Cal Poly inžinerijos studentais į Vilnių, kur surengė 6 savaičių trukmės vasaros mokyklą. Vėliau toks studijų formatas tapo kasmetiniu, o į kursą įsijungdavo vis daugiau VILNIUS TECH Statybos ir Aplinkos inžinerijos fakultetų studentų. Prieš kelis metus kartu su Architektūros fakulteto dėstytojais imta svarstyti apie galimybę surengti vasaros mokyklą, kurioje profesinio bendradarbiavimo įgūdžius galėtų ugdyti architektūros ir inžinerijos studentai. Globalios pandemijos akivaizdoje būtent ši idėja transformavosi į nuotolinį Interdisciplinary Capstone Project „The 50 x 50 Glass House“.

Abiejų universitetų studentai kartu tyrinėjo 1951 metais architektų Mies van der Rohe ir iš Vilniaus kilusio Myron Goldsmith kartu su Ilinojaus technologijos instituto studentais sukurtą ir modernizmo ikona tapusį (nors niekada neįgyvendintą) stiklinį 50x50 pėdų (15,24 m) dydžio namą. Autoriai šiuo kūriniu kėlė visuomenės demokratiškumo, būsto įperkamumo, architektūros konstrukcinio inovatyvumo klausimus. Todėl studentai tyrinėjo ne tik legendinio projekto architektūrą ir konstrukcijas, bet ir moderniosios architektūros kultūrinį kontekstą. 

Saliklis į paskaitas kvietė aukščiausios kompetencijos profesionalus. Šiame kurse su studentais patirtimi dalinosi architektai Ed Windhorst iš Ilinojaus technologijų instituto (IIT), Bryn Garrett iš Ehrlich Yanai Rhee Chaney Architects (EYRC), Burdž Chalifa, konstrukcijų inžinierius Bill Baker ir konstrukcijų seisminėse zonose projektavimo ekspertas Mark Sarkisian, abu iš Skidmore, Owings & Merrill (SOM), stambiausios JAV stiklo konstrukcijas projektuojančios ir gaminančios įmonės Enclos inžinierė Sophie Pennetier, menininkas, garsus Mies Van der Rohe kūrybos interpretacijomis, Iñigo Manglano-Ovalle, Sergejaus Eizenšteino kūrybos ekspertas Dustin Condren iš Stanfordo universiteto. Tiesiai iš Glassbel stiklo apdirbimo cecho paskaitą vedė VILNIUS TECH absolventas Tomas Lenkimas. 

Remdamiesi atliktais tyrimais ir svečių pristatyta patirtimi, 6 studentų grupės (kiekvienoje jų buvo studentai iš architektūros ir inžinerijos, Lietuvos ir JAV) parengė po projektą. Pirmosiomis kurso savaitėmis studentai rinko informaciją apie architektūros, meno, inžinerijos ir literatūros kūrinius atspindinčius stiklo kultūros raidą. Šiuos duomenis pateikė originaliu grafiniu plakatu. Vėliau analizavo 50x50 pastato koncepcija ir ją interpretavo rengdami savo projektą – vienos šeimos (ar mažos grupės) poreikiams skirtas, Palm Springse, Kalifornijoje seisminėje zonoje stovėsiantis stiklo ir metalo konstrukcijų namas. Semestro viduryje surengtos tarpinės darbų peržiūros. Po jų kiekvienas studentas turėjo sukurti artefaktą (mažos apimties dailės ar muzikinį kūrinį), kuris atspindėtų kuriamo projekto dvasią. Likusi kurso dalis buvo skirta „baigiamajai fantazijai“: panaudodami savo projektą studentai kūrė utopinį ar distopinį projekto išvystymo scenarijų. Tarpinių ir galutinių peržiūrų metu savo kritiką projektų sprendiniams išsakė 12 architektūros ir 12 inžinerijos ekspertų (4 iš jų – VILNIUS TECH dėstytojai).

Kurso idėją ir įgyvendinimo iššūkius profesorius E. Saliklis pristatė VILNIUS TECH organizuotame tarptautiniame inžinerijos dėstymo seminare „NORDTEK Engineering Education Seminar“, kurio vaizdo įrašą galima peržiūrėti ČIA.

Pagrindinis studijų tikslas – įgyti žinių ir kompetencijų, žinoma, pasiektas, bet šį kartą išmokome gerokai daugiau: ir studentai, ir dėstytojai įgijo naujos tarptautinio bendradarbiavimo patirties, pasidalino nuotolinio mokymosi ir dėstymo patirtimi. Sėkmingas bendradarbiavimas neabejotinai turės teigiamos įtakos VILNIUS TECH statybos inžinerijos ir architektūros dėstymo kokybei ir leis drąsiau pasitikti ateities studijų ir tyrimų iššūkius.

Nors abiejų šalių studentai karantino metu spėjo priprasti prie nuotolinių studijų, VILNIUS TECH studentams šis kursas neįprastas buvo tuo, kad tai pirmas tokio masto dalyvavimas virtualiuose studijų mainuose. Kursas truko 10 savaičių, priklausomai nuo studijų programos 120–150 valandų užsiėmimų laiko ir atitinka 12–15 Europos kreditų perkėlimo sistemos (ECTS) vienetų, kurie buvo įskaityti VILNIUS TECH studijų programose.

Tekstą parengė Liutauras Nekrošius ir Gediminas Blaževičius