Gali būti dėstytoju tik jei iš tiesų myli šį darbą – taip teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Biomechanikos inžinerijos katedros docentė dr. Andžela Šešok, kuri universitete dirba jau beveik trisdešimt metų. Šiemet dėstytoja buvo įvertinta VILNIUS TECH apdovanojimu už sprendimų virtualioje mokymosi aplinkoje „Moodle“ kūrimą. 

Pasak A. Šešok, technologijos pakeitė mokymąsi, žinių perdavimo procesą. „Pradėjau dirbti dar tais laikais, kai studentai konspektavo su rašikliais ant popieriaus lapo. Turėdavai dėstyti lėtai, kad studentai spėtų užsirašyti. Technologijos pakeitė daug dalykų. Visada domėjausi naujovėmis. Kai pradėjome dirbti su virtualia mokymosi aplinka „Moodle“, paskyriau jai daug dėmesio. Ši platforma leidžia patraukliai pateikti mokymo medžiagą, pavyzdžiui, čia rengiu įvairius interaktyvius testus. Svarbu sudominti studentą, kad jis neatsijungtų akimirksniu, bet praleistų kuo daugiau laiko mokydamasis, spręstų įdomias užduotis“, – pasakoja dėstytoja. 

Daug dalykų apie edukacines technologijas ir „Moodle“ dėstytoja išmoko Edukacinių kompetencijų grupės organizuojamuose mokymuose. Dėstytoja taip pat pati ieško įtraukių sprendimų – „Moodle“ leidžia pateikti studentams mokamąją medžiagą įvairiais formatais, rengti interaktyvius testus, kurti diskusijų forumus, balsavimo veiklas ir t.t.

Vis dėlto dėstytoja nepamiršta svarbiausio dalyko – užmegzti ryšį su studentu. Pasak A. Šešok, technologijos yra tik pagalbinė priemonė. Įvairūs nauji sprendimai, kaip mokymosi perkėlimas į virtualią realybę, metavisatą, negali pakeisti gyvo bendravimo – kartais galima daug dalykų suprasti vien iš studento ar dėstytojo akių.

„Laikausi nuomonės, kad paskaitos turėtų vykti gyvai. Niekas negali pakeisti gyvo bendravimo su studentu, tad, manau, nereikėtų persikelti į virtualią realybę. Dabartinis mokymosi procesas yra veiksmingas – paskaitos vyksta gyvai, o mokymo medžiaga prieinama elektroninėje erdvėje. Žinoma, magistrantams gali būti patrauklesnis hibridinių studijų modelis ir dalyvavimas paskaitose nuotoliniu būdu, bet bakalaurams, besimokantiems pagrindų, naudingas gyvas kontaktas su dėstytoju“, – tvirtina A. Šešok.
 
Dėstytojos teigimu, šiandienos studentai yra labai aktyvūs paskaitų metu, kelia klausimus, dalyvauja diskusijose. Jei studentui reikia papildomos informacijos – ji yra prieinama elektroninėje erdvėje, tad studentai žino daugiau ir domisi giliau. 

„Dėstau daug ir įdomius dalykus. Tai ir Medžiagos medicinoje, Dirbtinių organų projektavimas, Biotechninių sistemų ir medicinos diagnostikos pagrindai ar Medicinos patalpų inžinerinės sistemos. Džiaugiuosi, kad studentai įsitraukia, plačiai domisi įvairiomis sritimis, dalinasi įžvalgomis, siūlo savo temas baigiamiesiems darbams“, – teigia docentė.

Dėstytoja sako, kad jauni žmonės patys turi nuspręsti, kuo jie bus. Vieni pasirinks humanitarinius mokslus, kiti – tiksliuosius. Tik jaunimui reikėtų pristatyti įvairias specialybes ir supažindinti su visomis galimybėmis. Docentę mokykloje patraukė tikslieji mokslai – puikiai sekėsi matematika, fizika. Bet tapti dėstytoja ar mokytoja ji niekada neplanavo.
 
„Baigusi studijas norėjau susirasti darbą pagal specialybę. Tuo metu kaip tik buvo atviras asistentės darbo Mechanikos fakultete pasiūlymas. Nors tai buvo mažai apmokamas darbas, bet labai džiaugiausi, nes tai darbas pagal specialybę ir čia susipažinau su daug puikių kolegų. Tuomet prof. habil. dr. Mečislovas Mariūnas pasiūlė tęsti studijas magistrantūroje. Pasikvietė ir pasakė, kad jei nori dirbti universitete, turi tobulėti. Taip ir sekė – magistrantūra, doktorantūra. Tuo metu gimė vaikai, bet sėkmingai baigiau doktorantūros studijas ir pradėjau dėstyti. Tai buvo logiškas kelias“, – pasakoja docentė. 

Docentė tuo pat metu vykdo ir aktyvią mokslinę veiklą. „Mano pagrindinė tyrimų kryptis – medžiagos medicinoje. Šiai sričiai paskyriau daug metų, nuolat domiuosi srities naujienomis, tendencijomis. Dirbu ir bendrai visoje biomedicinos inžinerijos srityje. Vykdome daug bendrų projektų su Ukrainos mokslininkais, rengiame bendrus straipsnius. Žinoma, dėl karo bendradarbiavimas sulėtėjo, bet, tikiuosi, kad greit viskas grįš į savo vietas“, – sako mokslininkė. 

Pasak A. Šešok, biomedicinos inžinerijos sritis per daug metų stipriai pažengė į priekį. Kuriami sprendimai, kurie keičia žmonių gyvenimus. „Mūsų sprendimai padeda žmonėms su negalia. Taip pat vystome įvairias reabilitacijos technologijas, kurios padeda atsistatyti po traumų. Tai prasmingas darbas. Galiu pasakyti, kad myliu šį darbą. Ir myliu dėstytojos darbą. Net neįsivaizduoju savęs niekur kitur“, – sako A. Šešok.

Juo labiau, kad universitete yra draugai – čia ji turi puikius, draugiškus santykius su kolegomis. O kai kurie dabartiniai bendradarbiai yra buvę jos studentai.

Po dėstytojos ir mokslininkės darbų A. Šešok įsitraukia į kūrybinę veiklą. „Pandemijos metu įgyvendinau savo seną svajonę – pradėjau tapyti paveikslus. Tiesą pasakius, nuo vaikystės svajojau tapyti. Ir štai dabar, kai tik turiu laisvo laiko ir kai turiu įkvėpimo, tapau. Įvairius paveikslus, bet dažniausiai natiurmortus. Kūrybiška veikla išlaisvina. Pastebiu, kad kartais kūrybiškumas įsismelkia ir į studijų medžiagos rengimą, naudoju tam tikrus kūrybinius principus, pavyzdžiui, kaip estetiškai pateikti medžiagą”, – sako dėstytoja ir priduria, kad kūrybiškumas svarbus ne tik menininkams, bet ir tiksliųjų mokslų atstovams.