Tiek studentą, tiek dėstytoją pažinimo keliu veda smalsumas – taip tvirtina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Fundamentinių mokslų fakulteto Informacinių technologijų katedros dėstytoja docentė dr. Simona Ramanauskaitė. Docentė šiemet pelnė VILNIUS TECH apdovanojimą kaip „Dėstytoja, kurianti bendrystę“. S. Ramanauskaitė sako, kad šį įvertinimą lėmė jos smalsumas.

„Kolegos juokavo, kad kuriu bendrystę, nes mano kabineto durys visada atviros ir su visais bendrauju. Iš tiesų, daug bendrauju su kolegomis, studentais, universiteto partneriais. Esu smalsi. Man viskas įdomu. Pirmaisiais universitete praleistais metais maniau, kad čia dėstytojai su niekuo nebendrauja, bet dabar matau, kad bendraujama plačiai – ir tarp katedrų, ir tarp fakultetų – tiesiog pačiam nereikia užsisklęsti, o labiau apsidairyti ir nebijoti užkalbinti“, – sako docentė.

Docentė prisijungė ir prie šiais mokslo metais universitete įsikūrusio neformalaus dėstytojų klubo, kuris, pasak S. Ramanauskaitės, yra puikus būdas susipažinti ir pabendrauti su kolegomis, ypač iš kitų fakultetų, pasidalinti patirtimi ir įgytomis žiniomis. 

Dėstytojos kelią S. Ramanauskaitė nusprendė pasirinkti studijų metais. „Man visada patiko matematika. Maždaug septintoje klasėje pagalvojau, kad studijuosiu matematiką. Tik tuomet nežinojau, ką dirbsiu. Mokytoja jokiu būdu nenorėjau būti. Vėliau atradau informacines technologijas (IT) ir pasirinkau šią sritį. Baigiantis bakalauro studijoms katedros vedėjas pasikvietė ir paklausė, ar norėčiau dėstyti?“ – pasakoja docentė.

Mokymosi procese – naujos technologijos

Dėstymas universitete ir mokymas mokykloje, pasak docentės, yra skirtingi dalykai. Mokykloje mokoma, o universitete padedama mokytis. Dėstytojo darbas padėti studentui suprasti, kuo naudingos vienos ar kitos žinios, tinkamai parinkti mokymosi turinį. „Studentai skiriasi – vieni ateina į universitetą turėdami daug žinių, net mokėdami programuoti, o kiti pirmą kartą susipažįsta su sritimi. Paskaitos metu turi įtraukti visus. Viena iš temų, kuriai šiuo metu skiriu daug dėmesio yra personalizuoto e. mokymo sistemos, kurios galėtų automatizuotai parinkti mokymo medžiagą, užduotis pagal studento žinias ir įgūdžius“, – sako dėstytoja.

Kaip teigia docentė, edukacinės technologijos yra pažangos dalis. „Jei kalbėsime apie ateities Pramonę 5.0, vienas iš jos principų yra žmogaus ir technologijų sąveika. Turime įtraukti technologijas į švietimo sritį ir taip gerinti mokymosi procesą“, – teigia S. Ramanauskaitė.

Taip pat svarbu užmegzti ryšį su studentais, kurti bendrystę. „Su studentais reikia susidraugauti. Vėliau, baigę studijas, jie taps partneriais. Yra studentų, kurie tapo mano artimais draugais, dažnai susirašome. Vieni nori pasikonsultuoti, kiti – papasakoja, kaip jiems klostosi karjera. Parašo ir siūlydami skaityti paskaitas, dalintis žiniomis su esamais studentais. Didelė dalis tų, kurie skaito paskaitas universitete yra mūsų absolventai“, – atvirauja docentė.

Universiteto žinių tinklas 

Dėstytojos nuomone reikėtų stiprinti ryšį ir su absolventais – įtraukti alumnų klubą į universiteto veiklą. Šiuo metu planuojama įgyvendinti unikalų projektą – sukurti savotišką universiteto žinių tinklą, kuris įtrauktų ir esamus studentus, ir alumnus. Tai būtų platforma, kurioje esami studentai galėtų konsultuotis su alumnais – užduoti klausimą ir sulaukti alumno, kuris yra savo srities ekspertas, atsakymo.

Tuo pat metu ši platforma sukurtų pridėtinę vertę ir alumnams – leistų ieškoti ir užmegzti ryšius su talentais, įtraukti studentus į projektus, tiesiogiai siūlyti praktikos galimybes. Taip pat būtų galima įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą (angl. Lifelong learning) principą – absolventai galėtų kasmet pasirinkti tam tikrą studijų dalyką ir gilinti žinias. „Tai būtų ypač naudinga, pavyzdžiui, alumnui, kuris yra IT specialistas – kartu su studentais jis galėtų nemokamai lankyti pasirinkto dalyko paskaitas ir įgyti naujų žinių, kompetencijų, toliau augti kaip specialistas“, – tvirtina dėstytoja.

Pagrindinis uždavinys – išmokinti mokytis

Technologijos nuolat keičiasi, tad ir studijų programų turinys kasmet atnaujinamas. „Kai po kelerių metų studentai baigs studijas, didelė dalis šiandienos technologijų bus pasenusios. Todėl mes universitete dėstome tai, kas bus taikoma rinkoje ateityje. Bet čia ir yra įdomioji darbo dalis – įžvelgti tendencijas, atrasti, kurti naujoves. Universitetas vykdo daug mokslinių tyrimų ir perduoda naujausias žinias studentams. Kaip sakė mano kolegė, kas šiandien laboratorijoje – rytoj auditorijoje“, – teigia docentė.

Vis dėlto pagrindinis uždavinys išmokinti mokytis. „Pavyzdžiui, programos „Digital Europe Programme“, skirtos ugdyti skaitmeninius įgūdžius (angl. Digital skills), vienas iš uždavinių yra ugdyti gebėjimą greitai įsisavinti, persiorientuoti prie naujų įrankių. Universitetas ne duoda meškerę, bet pamoko, kaip meškerė veikia, kad galėtum ją pats pasidaryti, ar gavęs naują, lengvai perprastum, kaip ja naudotis. Mano darbas nėra kaip mokykloje supažindinti su medžiaga, bet išmokinti studentą perprasti ją“, – sako S. Ramanauskaitė.

Dėstytojų iniciatyvos 

Dėstytojai taip pat mokosi visą gyvenimą – skiria daug laiko edukacinėms kompetencijoms stiprinti. Be to, vykdo mokslinius tyrimus, aktyviai dalyvauja visuomeninėse iniciatyvose – visam tam, pasak docentės, reikia paskirti daug laiko. Kartais net paskirti laisvalaikį, padirbėti savaitgaliais. Juk kasmet atnaujinamas programos turinys turi būti kruopščiai parengtas, kad sudomintų studentus.  

„Jei nori tobulėti, turi investuoti savo laiką. Pavyzdžiui, mano kolega Pavel Stefanovič ne tik vykdo aktyvią pedagoginę ir mokslinę veiklą, bet tuo pat metu įgyvendina įvairias iniciatyvas mokyklose. Neseniai jo iniciatyva buvo organizuojami programavimo kalbos „Python“ mokymai mokytojams, kad vėliau jie galėtų lengvai apmokinti moksleivius. Universitetas atlieka svarbų vaidmenį visoje švietimo sistemoje, tad dėstytojai aktyviai bendradarbiauja ir su mokyklomis“, – pasakoja dėstytoja.

Merginos turėtų drąsiai rinktis IT sritį 

Šis bendradarbiavimas duoda vaisių – šiandienos jaunimas pasižymi skaitmeniniu raštingumu ir turi daug žinių apie IT. Tad daugėja abiturientų, kurie renkasi IT sritį. Dėstytoja teigia, kad technologijų sritį turėtų drąsiau rinktis ir merginos. Nors šiemet visoje šalyje ženkliai išaugo merginų stojančių į IT krypčių specialybes skaičius, docentės teigimu, jų galėtų būti dar daugiau. Kai kuriose programose merginos nesudaro net trečdalio visų studentų. 

Kaip pavyzdį dėstytoja paminėjo sėkmingą „Women4Cyber“ iniciatyvą, skirtą padrąsinti moteris siekti karjeros kibernetinės saugos srityje. „Moterys, kurios anksčiau galbūt nedrįso eiti į kibernetinę saugą, dabar atranda šią sritį. Manau, karjerą kibernetinės saugos srityje padariusios moterys galėtų dalintis savo patirtimi mokyklose ir tapti tuo sektinu pavyzdžiu (angl. Role model) – tai paskatintų daugiau merginų rinktis IT krypčių studijas. Neseniai pasakojau apie kibernetinę saugą devintos, dešimtos klasių mokiniams. Nors kibernetinė sauga dažnai laikoma išskirtinai vyriška sritimi, daug merginų susidomėjo, viską suprato ir vėliau, kai atlikom užduotį, būtent merginų komanda laimėjo pirmą vietą. Pamenu, kai buvau mokinė, galvojau, kad protu niekuo nenusileidžiu vaikinams, tad kodėl negalėčiau studijuoti IT?“ – sako docentė.