Daiktų interneto įtaisų rinka sparčiai auga – šiuo metu pasaulyje veikia apie 14 milijardų tokių įrenginių, bet manoma, kad dėl 5G ir kitų technologijų įtakos, šis skaičius iki 2030 m. padvigubės. Tobulėjant ryšio technologijoms, tačiau norint išlaikyti ir senesnes, vis dar plačiai naudojamas technologijas, kyla poreikis mažinti jose naudojamų įtaisų geometrinius matmenis. Prie jų tobulinimo prisideda įvairūs mokslininkai, viena jų – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties daktarė Diana Belova-Plonienė, kuri gegužę apsigynė disertaciją tema „Hibridinių meandrinių struktūrų dažninių charakteristikų tyrimas“.
 

Meilė tiksliesiems mokslams – nuo vaikystės
 

Dr. Dianos Belovos-Plonienės karjeros keliai į inžineriją pasuko neatsitiktinai: ji jau mokykloje pajuto, kad labiausiai mėgsta ir save realizuoja tiksliuosiuose moksluose, ypač – matematikoje. Anot mokslininkės, tai, ko gero, yra įgimta.
 

„Augau su trimis vyresniais broliais, tad tikslieji mokslai, inžinerija, technika šeimoje buvo dominuojantys dalykai. Draugai taip pat matė ir suprato, kas man labiau sekasi ir patinka“, – pasakoja dr. D. Belova-Plonienė.
 

Paskutiniais metais mokykloje ji jau žinojo, kad nori studijuoti būtent VILNIUS TECH universitete, o pasidomėti Elektronikos fakultete siūlomomis studijų programomis merginą pastūmėjo tai, kad ten jau studijavo jos vyresnis brolis.
 

Nors vis dar neretai galvojama, kad inžinerijos studijas renkasi daugiausiai vyrai, neva šie mokslai – „nemoteriški“, dr. D. Belovos-Plonienės pavyzdys liudija priešingai – ji nė karto nesulaukė komentarų, kad tai, ką nori studijuoti, yra „vyriška“. Lydima šeimos palaikymo, gabi abiturientė be problemų įstojo į norimą bakalauro studijų programą – telekomunikacijų inžineriją, kurią pasirinko pirmuoju numeriu. Kartu su ja kurse studijavo nemažai merginų, o jų rezultatai buvo puikūs.
 

Įgijusi bakalauro laipsnį, ji nesustojo – VILNIUS TECH Elektronikos fakultete tęsė magistro studijas. Studijų metu Diana susipažino su savo vyru, o baigusi mokslus įsidarbino privačiame sektoriuje, telekomunikacijų srityje.

„Po to atsirado šeima, vaikai. Augindama vaikus, vėl pajutau didelį norą mokytis, įgyti naujų žinių. Doktorantūros studijos viliojo, nes tai daugiau darbas, kuriame nuolatos mokaisi kažko naujo. Naujų žinių ir įgūdžių įgyji tiek mokslo, tiek darbo su studentais srityje“, – sako dr. Diana Belova-Plonienė.
 

Disertacija padeda tobulinti ryšio technologijose taikomus įtaisus
 

Dr. Diana Belova-Plonienė pasirinko siekti Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties daktarės laipsnio. Savo disertacijoje – „Hibridinių meandrinių struktūrų dažninių charakteristikų tyrimas“ – ji tyrė ir tobulino meandrines vėlinimo linijas ir jų charakteristikas, kurios daugelyje elektronikos įtaisų yra naudojamos siunčiamų signalų sinchronizavimui.
 

Pasak mokslininkės, meandrinės struktūros yra viena iš mikrobangų įtaisuose taikomų konstrukcijų, leidžiančių sumažinti įtaisų matmenis, išlaikant nepakitusias darbo charakteristikas. Tai reikalinga, nes viena iš svarbiausių šiuolaikinių daiktų interneto mikrobangų įtaisų savybių yra nedideli matmenys.
 

„Vėlinimo linijų tobulinimas leistų sumažinti bendrus įtaisų matmenis, bet išlaikytų nepakitusias darbines charakteristikas. Taip pat nagrinėjau, kaip dirbtinių neuronų tinklus galima taikyti konkrečios struktūros analizei, pagreitinant tyrimo spartą, kadangi tokių vėlinimo linijų analizė, naudojant kompiuterinį modeliavimą ar matematinius skaičiavimus, užtrunka keletą valandų ar net dienų“, – dalijasi mokslų daktarė.
 

Dr. D. Belova-Plonienė visais doktorantūros metais sistemingai atliko tyrimus, kuriems naudojo analitinius skaičiavimus, kompiuterinį modeliavimą, eksperimentinius matavimus ir dirbtinių neuronų tinklus. Šiems metodams įgyvendinti mokslininkė naudojo tris skirtingas programines įrangas ir laboratorinę įrangą, kuria jai leido pasinaudoti kolegos. Vis tik, rengiant disertaciją, neapsieita be iššūkių.
 

„Didžiausi iššūkiai kildavo norint išpublikuoti atliktus tyrimus ir jų rezultatus mokslo žurnaluose – tai užtrunka gana ilgai. Rašant pačią disertaciją, kaip, tikriausiai, ir daugeliui kitų studentų, pritrūko laiko paskutinį kartą perskaityti ir pataisyti disertaciją, juo labiau, kad nuolat rašant ir taisant, nebematai savo klaidų. Už pagalbą esu ypatingai dėkinga savo darbo vadovui doc. dr. Andriui Katkevičiui“, – sako mokslininkė.
 

Disertacijoje atlikti tyrimai labai aktualūs šiandien ir prisideda prie plačiai naudojamų ryšio technologijose taikomų įtaisų tobulinimo: jų metu dr. D. Belovai-Plonienei pavyko patobulinti tirtas meandrines struktūras jas miniatiūrizuojant ir išlaikant tinkamas darbo charakteristikas. Tokių struktūrų analizei pavyko sėkmingai pritaikyti skirtingus dirbtinių neuronų tinklus ir žymiai paspartinti konkrečių parametrų vėlinimo linijų charakteristikų analizę.
 

Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties daktarės laipsnį įgijusi D. Belova-Plonienė – puikus pavyzdys, kad sėkmė tiksliuosiuose moksluose nepriklauso nuo lyties. Ji linki ir kitoms merginoms klausyti savo širdies balso.
 

„Jei merginoms sekasi būtent tikslieji mokslai, palinkėčiau nedvejoti, klausyti savęs ir rinktis tai, kas labiausiai patinka. Su doktorantūros studijomis lygiai taip pat: jei studijuoti įdomu ir domina mokslinė veikla – pirmyn!“, – sako dr. Diana Belova-Plonienė.

Šiuo metu vyksta priėmimas į doktorantūros studijas. Daugiau informacijos rasite čia.

Straipsnį parengė VILNIUS TECH Viešosios komunikacijos direkcijos išorinės komunikacijos projektų vadovė Giedrė Gedeikytė.