Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
E. Balniūtė: „Vizualinė kalba – efektyviausia forma“
2024-07-22
E. Balniūtė: „Vizualinė kalba – efektyviausia forma“
Emilija Balniūtė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Pramonės gaminių dizaino studijų absolventė, šiandien yra įmonių grupės „Ergolain“ dizainerė ir gilina žinias magistrantūros studijose VILNIUS TECH. Kreipėmės į Emiliją norėdami pažvelgti iš arčiau, kaip atrodo dizainerio darbas ir laikas po bakalauro studijų.
– Kas tas pramonės gaminių dizaineris, kaip atrodo jo diena?
– Visada galvojau, kad darbas nuo 8:00 iki 17:00 yra blogiausia, kas gali nutikti kūrybiškam žmogui. Tačiau dizainerio diena kasdien vis kitokia. Mano pagrindinė misija – kurti baldų dizainą, kuriuo vėliau naudosis visi mano kolegos – pritaikys savo projektuose. Šis procesas yra kaip ratas, kadangi poreikį naujiems baldams būtent iš tų kolegų ir gaunu, tada padarius dizaino sprendimus bendradarbiauju su konstravimo skyriumi, vyksta skaičiavimai ir galiausiai vidinis baldo pardavimas. Todėl mano diena gali prasidėti tiek su pradiniu brėžiniu, tiek jau su susitikimu su konstruktore ar kelione į gamyklą pasižiūrėti baldo prototipo.
Kita labai svarbi mano dienos dalis yra bendravimas su medžiagų tiekėjais, kurie nuolat pristato naujienas. Audinių, plokščių išmanymas yra sritis, kur nuolat gilinu žinias ir dalinuosi jomis su kitais. Dažnai pačios medžiagos diktuoja dizainą todėl užsidaryti jau pažįstamam lauke tiesiog negali. Taip pat išsivysto įprotis visą daiktinę aplinką ne tik pamatyti, bet ir pajausti pirštų galiukais.
Dažnai dieną užbaigti mėgstu pilnai kūrybine veikla – inspiracijos ir sprendimų paieška, „Mood board`ų“ dėliojimu. Vizualinė kalba, paieška yra vienas iš įpročių, kurį įgavau studijų metu, nes joks tekstas ar tiesiog minčių dėliojimas galvoje nėra toks efektyvus.
– Ką kuriate šiandien?
– Labai netikėtas sutapimas, tačiau šiuo metu kuriu modulinę daiktų laikymo sistemą. Tokią pačią užduotį turėjau ir trečiame kurse, kūriau sandėliavimo baldą, kuris taip pat buvo modulinis. Žinoma, įgijus daugiau patirties baldas atrodo visiškai kitaip, daugiau techninių ir praktiškesnių sprendimų, tačiau smagu prisiminti ir senąjį baldą, kuris tikiu, kad padeda man dabartiniame projekte.
– Kaip atrodo metai po bakalauro diplomo, ar jaučiate ryšį su studijomis?
– Kadangi šiuo metu studijuoju magistrantūroje, VILNIUS TECH Mechanikos fakultete, metai po diplomo atrodo labai panašiai kaip ir visi 4 prieš tai buvę. Pagrindinis skirtumas – su šypsena prisimenu Senamiesčio rūmus ir jų dvasią bei visus kursinius projektus. Manau Pramonės gaminių dizaino studijų programa būtent dėl to ir yra visiškai išskirtinė – kursiniai darbai nėra tik ilgas rašto darbas. Teko raitotis rankoves ir gaminti prototipus, išmokti vizualiai kalbėti planšetų pagalba ir kiekvieno semestro pabaigoj, pamačius visos grupės ekspoziciją, įkvėpti motyvacijos kitam projektui.
Be studijų šiuo metu taip pat dirbu pagal įgautą specialybę – esu dizainerė. Iš esmės darbas visiškai sutampa su bakalauro studijomis, nes kasdien kuriu baldus bei įgyvendinu „mini kursinius projektus“. O ir darbą surasti padėjo pastebėtas mano baigiamasis bakalauro darbas.
– Kadangi VILNIUS TECH – jungiančių drąsą keisti pasaulį universitetas, kada jums teko įjungti drąsą?
– Drąsos prireikė pasitikėti savo jėgomis, žiniomis ir drąsiai vadinti save dizainere. Supratau, kad norint tapti dizainere, reikia pirmiausia daryti mažus pokyčius kasdien.
– Kas tas pramonės gaminių dizaineris, kaip atrodo jo diena?
– Visada galvojau, kad darbas nuo 8:00 iki 17:00 yra blogiausia, kas gali nutikti kūrybiškam žmogui. Tačiau dizainerio diena kasdien vis kitokia. Mano pagrindinė misija – kurti baldų dizainą, kuriuo vėliau naudosis visi mano kolegos – pritaikys savo projektuose. Šis procesas yra kaip ratas, kadangi poreikį naujiems baldams būtent iš tų kolegų ir gaunu, tada padarius dizaino sprendimus bendradarbiauju su konstravimo skyriumi, vyksta skaičiavimai ir galiausiai vidinis baldo pardavimas. Todėl mano diena gali prasidėti tiek su pradiniu brėžiniu, tiek jau su susitikimu su konstruktore ar kelione į gamyklą pasižiūrėti baldo prototipo.
Kita labai svarbi mano dienos dalis yra bendravimas su medžiagų tiekėjais, kurie nuolat pristato naujienas. Audinių, plokščių išmanymas yra sritis, kur nuolat gilinu žinias ir dalinuosi jomis su kitais. Dažnai pačios medžiagos diktuoja dizainą todėl užsidaryti jau pažįstamam lauke tiesiog negali. Taip pat išsivysto įprotis visą daiktinę aplinką ne tik pamatyti, bet ir pajausti pirštų galiukais.
Dažnai dieną užbaigti mėgstu pilnai kūrybine veikla – inspiracijos ir sprendimų paieška, „Mood board`ų“ dėliojimu. Vizualinė kalba, paieška yra vienas iš įpročių, kurį įgavau studijų metu, nes joks tekstas ar tiesiog minčių dėliojimas galvoje nėra toks efektyvus.
– Ką kuriate šiandien?
– Labai netikėtas sutapimas, tačiau šiuo metu kuriu modulinę daiktų laikymo sistemą. Tokią pačią užduotį turėjau ir trečiame kurse, kūriau sandėliavimo baldą, kuris taip pat buvo modulinis. Žinoma, įgijus daugiau patirties baldas atrodo visiškai kitaip, daugiau techninių ir praktiškesnių sprendimų, tačiau smagu prisiminti ir senąjį baldą, kuris tikiu, kad padeda man dabartiniame projekte.
– Kaip atrodo metai po bakalauro diplomo, ar jaučiate ryšį su studijomis?
– Kadangi šiuo metu studijuoju magistrantūroje, VILNIUS TECH Mechanikos fakultete, metai po diplomo atrodo labai panašiai kaip ir visi 4 prieš tai buvę. Pagrindinis skirtumas – su šypsena prisimenu Senamiesčio rūmus ir jų dvasią bei visus kursinius projektus. Manau Pramonės gaminių dizaino studijų programa būtent dėl to ir yra visiškai išskirtinė – kursiniai darbai nėra tik ilgas rašto darbas. Teko raitotis rankoves ir gaminti prototipus, išmokti vizualiai kalbėti planšetų pagalba ir kiekvieno semestro pabaigoj, pamačius visos grupės ekspoziciją, įkvėpti motyvacijos kitam projektui.
Be studijų šiuo metu taip pat dirbu pagal įgautą specialybę – esu dizainerė. Iš esmės darbas visiškai sutampa su bakalauro studijomis, nes kasdien kuriu baldus bei įgyvendinu „mini kursinius projektus“. O ir darbą surasti padėjo pastebėtas mano baigiamasis bakalauro darbas.
– Kadangi VILNIUS TECH – jungiančių drąsą keisti pasaulį universitetas, kada jums teko įjungti drąsą?
– Drąsos prireikė pasitikėti savo jėgomis, žiniomis ir drąsiai vadinti save dizainere. Supratau, kad norint tapti dizainere, reikia pirmiausia daryti mažus pokyčius kasdien.
Naujienos nuotraukos: asmeninis archyvas. Emilija Balniūtė ir jos bakalauro diplominis darbas.