Dėmesys kiekvienam studentui ir bendruomenės nariui yra viena iš pamatinių universiteto vertybių. Universitetas yra atviras bei sudaro sąlygas siekti aukštojo mokslo žmonėms su negalia ar turintiems individualiųjų ugdymosi poreikių. Atsižvelgiant į individualiuosius poreikius gali būti pritaikoma mokymo medžiaga, studijų aplinka, mokymosi būdai.

„Negalia gali būti matoma arba nematoma. Kartais žmonės nepasisako. Bet vien žinojimas, kad yra pagalba, kad studijos gali būti individualiai pritaikytos turėtų suteikti studentui pasitikėjimo“, – teigia VILNIUS TECH individualiųjų poreikių turinčių studentų reikalų koordinatorė Miglė Rudytė.
 
Universitete vykdomi mokymai bendruomenės nariams, dėstytojams apie pagalbą studentams su individualiaisiais poreikiais, visavertį jų įtraukimą. Šią savaitę VILNIUS TECH kartu su ATHENA aljanso partneriu Maria Curie-Sklodowska universitetu (Lenkija) organizavo diskusiją apie studentų su negalia įtraukimą į meno ir sporto veiklas.

Koordinatorė taip pat teikia konsultacijas dėstytojams dėl kiekvieno individualaus atvejo.

„Visuomet sakau, kad nereikėtų spręsti už studentus. Geriau paklausti paties studento, kaip jam patogu. Tuomet atsiranda sprendimai, kaip būtų galima pakeisti medžiagą, mokymosi būdą atsižvelgiant į studento ypatumus. Pavyzdžiui, jei studentas turi autizmo spektro sutrikimą ir vengia kontakto su žmonėmis, tuomet nereikėtų versti jo dirbti grupėje, bet skirti individualią užduotį. Kai neįsiklausoma, gali atsirasti nepasitenkinimas studijomis, sumažėti motyvacija“, – sako koordinatorė. 

Pasak koordinatorės, lygios galimybės reiškia ne tai, kad visi turi būti vertinami vienodai, bet kad atsižvelgiama į kiekvieną. „Visi mes esame skirtingi. Visi mes turime individualių poreikių“, – tvirtina M. Rudytė. 

Matant būtinybę įtraukti pačius studentus didinant žinomumą ir sąmoningumą studijų individualizavimo atžvilgiu, atsirado iniciatyva suburti studentus, norinčius prisidėti prie koordinatoriaus veiklos. Pavyzdžiui, studentai kartu su koordinatore planuoja ir organizuoja mokymus, rengia viešinimo kampanijas ir t.t. Viena iš to dalių – interviu su dėstytojais.  

Apie dėstytojo darbą su individualiųjų poreikių turinčiais studentais ir jų įtraukimą į studijų procesą antrojo kurso studentas Ruslan Nigmatullin pakalbino Informacinių sistemų katedros lektorių Vitalijų Gurčiną.  

Prisistatykite: kokius dalykus dėstote ir papasakokite apie savo studentus. 

Daug metų dirbu universitete. Mano sritis – informacijos ir informacinių technologijų (IT) sauga. Dėstomi dalykai: IT saugos metodai, kompiuterinių tinklų ir operacinių sistemų sauga, kibernetinė ekspertizė, kenkėjiškų programų analizė. Dirbu su magistrantais. Didelė dalis jų – tarptautiniai studentai iš įvairių pasaulio šalių. Mano dėstomi dalykai yra pakankamai sudėtingi, studentai turi turėti analitinių gebėjimų ir IT žinių pagrindus. 

Su kokiais individualiųjų poreikių turinčiais studentais teko susidurti (kokios buvo jų sveikatos problemos ir pan.)?

Dirbau su studentais, kurie turėjo neurologinių sutrikimų (Aspergerio sindromas ir kt.), pykčio valdymo problemų. Kalbant apie teorines paskaitas, neišskirčiau nei vienų studentų. Taikomi tie patys metodai siekiant įtraukti studentus į paskaitas. Kiek kitokia situacija yra su praktiniais darbais, ataskaitų rengimu ir bendru darbo rezultatų pristatymu. Lanksčiau žvelgiu į praktinius darbus ir užduotis individualiųjų poreikių turintiems studentams. 

Anksčiau negaudavau jokios informacijos apie individualiųjų poreikių turinčius studentus. Dabar, kai turiu patirties, manau, kad su šiais studentais pats to nežinodamas esu dirbęs ir anksčiau. Informacijos trūkumas gali apsunkinti dėstytojo darbą, kadangi aiškinantis priežastis, kodėl procesas nėra sklandus, reikalauja laiko ir energijos resursų.

Ar teko kokiu nors būdu pritaikyti studijas – pavyzdžiui, keisti dėstomą medžiagą, atsiskaitymus?

Individualiųjų poreikių turintiems studentams esu šiek tiek keitęs atsiskaitymo formą, atsižvelgdamas į situaciją. Dažniau ir daugiau užduodamų klausimų padeda atskleisti tikrąjį jų potencialą. Be to, stengiuosi studentus aktyviai įtraukti į naujų temų aptarimą, diskusijas, pateikti užduotis, kurias jie gali atlikti nedidelėse grupėse paskaitų metu. Tai padeda jiems įsilieti į mokymosi procesą.

Pasidalinkite, ką sužinojote/ko išmokote dirbdami su studentais, kurie turi individualiųjų poreikių? 

Teko susidurti su iššūkiais, bet kai supranti priežastį, visada gali rasti sprendimą. Ši patirtis išmokė dar giliau pažinti žmones, suprasti juos ir jų poreikius. Mano patirtis naudinga ir studentui, nes leidžia jam aktyviau įsitraukti ir tapti atviresniu jį supančiai aplinkai. Noriu atkreipti dėmesį, kad dirbu su studentais, kurių rezultatai priklauso nuo žinių, o ne minkštųjų įgūdžių. 

Ar individualiųjų poreikių turintiems studentams yra skirtumas tarp studijų kontaktiniu ir nuotoliniu būdu? 

Individualiųjų poreikių turintys studentai aktyviau įsitraukia į paskaitas nuotoliniu būdu nei gyvai auditorijoje. Svarbu pažymėti, kad dėstytojas visada bando padėti jiems socializuotis, nors tai nėra lengva, nes turi skirti dėmesį visiems studentams. Manau, kad dar yra kur tobulėti. 

Kaip universitetas galėtų didinti prieinamumą? 

Mano nuomone, tai turėtų būti dvejopas aktyvus veiksmas: technologijomis paremti sprendimai bei dėstytojų savišvieta. Vienas sudedamųjų elementų padaryti studijas prieinamesnes yra atnaujinti studijų medžiagą iš technologinės pusės, kas palengvintų jos naudojimą ir pasiekiamumą. Šiandienos pažangios technologijos leidžia tai padaryti.

Aktyvus lankstumas, stebėjimas, prieinamumas ir bendras darbas – tai svarbūs raktai, leidžiantys kurti darnų bendravimą bei bendradarbiavimą tarp studentų ir universiteto.