22 metų jaunoji architektė Austėja Jurčiukonytė, studijuosianti magistrantūroje Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), žurnalo STRUCTUM organizuotame „Išmaniojo miesto V“ konkurse, anot miesto mero Nerijaus Cesiulio, pasiūlė „kosminę idėją“ – Dainų slėnyje įrengti daugiafunkcį centrą. Šis projektas sužavėjo konkurso vertinimo komisiją: alytiškė iškovojo trečią vietą.

Kaip kilo idėja dalyvauti „Išmaniojo miesto V“ konkurse?

Visų pirma, rinkausi, ką galėčiau padaryti baigiamajam bakalauro darbui. Kai nusprendžiau projektuoti gimtajame Alytuje esantį Dainų slėnį, atvykau į  savivaldybę susitikti su vyriausiuoju miesto architektu Mindaugu Matažinsku. Tam, kad galėčiau rengti savo darbą, turėjau gauti daugiau informacijos apie Dainų slėnio teritoriją, taip pat buvo reikalinga topografija, kiti dokumentai. Tuomet architektas M. Matažinskas užsiminė apie STRUCTUM organizuojamą konkursą, kuriame savivaldybė dalyvauja būtent su apleista Dainų slėnio teritorija. Nusprendžiau ir aš išbandyti savo jėgas varžydamasi su Lietuvos jaunaisiais architektais. Labai norėjau, kad Alytaus vardas suskambėtų, todėl man buvo didžiulė garbė atstovauti savo gimtajam miestui. Džiaugiuosi užėmusi trečią vietą. Taip pat smagu, kad pasveikinti atvyko ir Alytaus miesto vadovai, kurie negailėjo gražių žodžių.


Iš visų teritorijų, esančių Alytuje, pasirinkai Dainų slėnį. Kodėl?

Sugalvoti, kurią miesto teritoriją pasirinkti, nebuvo sudėtinga. Mano nuomone, Dainų slėnis ilgą laiką neturi savo identiteto, todėl mane paskatino noras sutvarkyti apleistą, puikų susisiekimą turinčią teritoriją šiandienos miesto poreikiams. Noriu, kad Dainų slėnis taptų daugiafunkce, kiekvieną dieną veikiančia teritorija ir būtų pritaikytas įvairioms amžiaus grupėms.

Kaip sekėsi projekto idėją pristatyti miesto savivaldybei?

Susitikimo metu pristatėme savo projektus, jų įgyvendinimo galimybes, etapus Alytaus miesto vadovams. Taip pat išklausėme ir kitų „Išmaniojo miesto V“ komandų pristatymus. Diskusijos metu svarstėme, kas galėtų būti suprojektuotų pastatų lankytojai, kaip pritraukti jaunus žmones grįžti į Alytų. Manau, turime gyventojams suteikti tai, ką duoda didmiesčiai: darbo vietas, modernius, išmanius architektūrinius sprendimus, sukurti traukos centrus, kurie skatintų žmones kurtis ir gyventi Alytuje. Juk geriausi sprendimai teritorijų įprasminimui bus priimti tik bandymų ir analizės keliu, tuomet ir galėsime pasiekti geriausių rezultatų.

Papasakok, koks buvo Tavo kelias architektūros link.

Jau mokykloje žinojau, kad noriu būti architektė, todėl kryptingai to siekiau. Lankiau Alytaus dailės mokyklą, užsiėmimus Alytaus jaunimo centre. Taip pat 11-oje klasėje mokiausi Jaunojo architekto mokykloje Vilniuje. Į ją tekdavo važinėti savaitgaliais ir ruoštis stojamiesiems egzaminams į architektūros studijas Vilniaus dailės akademijoje, kurioje sėkmingai pavyko gauti valstybės finansuojamas bakalauro studijas. Jas baigusi užpildžiau stojimo paraišką į magistro studijas VGTU, kuriame dėl gerų įvertinimų vėl gavau galimybę mokytis valstybės finansuojamoje vietoje. Eidama šiuo keliu randu naujų idėjų, papildau žinių bagažą, plečiu pasaulėžiūrą ir sampratą apie architektūrą.

Kaip manai, ar Lietuvoje yra pakankamai savirealizacijos galimybių architektams?

Mano nuomone, architektūra Lietuvoje yra nedrąsi ir apribota užsakovų, menko biudžeto. Tačiau galimybių savirealizacijai yra – turime puikių pavyzdžių, kad einame teisingu keliu. Juk seniau brėžiniai būdavo braižomi rankomis, vėliau pradėjome dirbti kompiuteriais, o dabar atsirado ir 3D projektavimas, BIM modeliavimas. Netgi turime galimybę su virtualios realybės akiniais vaikščioti po dar neįrengtą pastatą, taip jausti erdves, o ne tik žiūrėti į brėžinius. Džiugu, kad bėgant laikui formuojasi ir kitokia žmonių samprata apie architektūrą Lietuvoje: pastatas turi būti ne tik ekonomiškas, bet ir kokybiškas, dažnai norima modernių sprendimų ir geros architektūrinės vizijos.

Ar savo ateitį sieji su Alytumi?

Šiuo gyvenimo laikotarpiu savo ateitį sieju su Vilniumi, tačiau neaišku, kokia linkme keliai pasisuks vėliau. Alytus mane žavi savo ramybe, gamta, paprastu susisiekimu. Tikrai gera grįžti, bet nežinau, ar visam laikui.

Ar profesinėje srityje turi autoritetų, į kuriuos savo darbais norėtum lygiuotis?

Taip, architektė Zaha Hadid.

Kas tave įkvepia kurti?

Geros emocijos. Negaliu projektuoti, kai nėra nuotaikos. Kelionės, nes turiu galimybę pamatyti tikrai gerų architektūrinių kūrinių, kurie įkvepia. Teigiama aplinkinių nuomonė apie mano projektus – visada malonu būti įvertintai. Studijų metu įkvepia dėstytojai, jų pastabos. Taip pat kitų architektų patarimai, pastabos.

Kuris architektūrinis kūrinys Lietuvoje Tau patinka labiausiai?

Jų yra ne vienas. Vilniaus universiteto biblioteka – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras, „Green Hall“ ir „Swedbank“ pastatai, statomas U219 Verslo centras.

Svajonių pastatas, kurį norėtum suprojektuoti?

Statinio funkcija nėra svarbi, tačiau norėčiau suprojektuoti pastatą, kuris kalbėtų mano vardu, ir žmonės dėl vienokių ar kitokių mano sukurto pastato ypatybių juo žavėtųsi. Norėčiau, kad pastato architektūra įkvėptų žmones domėtis, kas yra autorius. Nes turime žinomų architektų, kuriais žavimės dėl jų unikalių kūrybos vaisių. Tokia architekte norėčiau būti ir aš.

Šaltinis: „Alytaus naujienos“