Emocinė sveikata yra susijusi su kiekvienu iš mūsų, tad kartkartėmis derėtų savęs paklausti – ką aš šiuo metu jaučiu, ką man tai sako? Stabtelėjimas ir įsigilinimas į savo jausmus turėtų būti kasdienė gyvenimo praktika, kuri, be kitų svarbių dalių, tokių kaip miegas, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, streso įveikimo įgūdžiai, yra viena iš pagrindinių geros savijautos elementų. Deja, bet dažnu atveju žmonės, emociškai besijaučiantys prastai, nežino kaip sau padėti, tačiau tai padaryti galima įsiklausius tiek į savo, tiek į aplinkinių jausmus.

• Analizuokite savo elgesį

Dažnu atveju, pradėjus mokytis aukštojoje mokykloje, žmonės pastebi, kad jiems sunku ne tik atlikti paskirtas užduotis, reikalaujančias nuoseklaus ir ilgalaikio įdirbio, bet ir organizuoti savarankišką veiklą. Kartais toks elgesys gali atrodyti kaip laiko planavimo įgūdžių trūkumas, tačiau už jo gali slypėti psichikos sveikatos sunkumai. Pavyzdžiui, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, kuris priskiriamas prie neuroraidos sutrikimų. Pastarieji prasideda vos gimus, o pagrindiniai juos sukeliantys veiksniai – genetiniai.

• Atkreipkite dėmesį į aplinkinius

Jeigu pastebite, kad jūsų artimoje aplinkoje esantis žmogus kenčia ar susiduria su sunkumais, pasiteiraukite, kaip pastarasis jaučiasi ir, žinoma, su juo pasikalbėkite. Taip pat – padrąsinkite ir nuraminkite jį, atkreipkite dėmesį į tai, kad tokiu būdu rūpinatės jo jausmais.

• Prisiminkite, kad su problemomis susiduria ir kiti

Universitete besimokantys studentais susiduria su pačiais įvairiausiais sunkumais ir į konsultacijas teikiančias psichologes kreipiasi dėl: mokymosi (atidėliojimo, perfekcionizmo, perdegimo, motyvacijos stygiaus, laiko planavimo įgūdžių stokos), asmeninių santykių, nerimo (viešojo kalbėjimo baimės, socialinio nerimo, panikos atakų), adaptacijos metu kylančių problemų. Taip pat – patyrę netektis, sirgdami lėtinėmis ligomis.

• Kreipkitės į specialistus

Visuomenėje psichikos sveikatos sunkumai vis dar stipriai stigmatizuojami. Dažnu atveju žmonės laiku nesikreipia pagalbos, tad jeigu jaučiate, kad tampa sunku funkcionuoti kasdieniame gyvenime, neatidėliokite ir nedelsiant kreipkitės į specialistus.
Svarbu paminėti, kad jauni žmonės vis labiau domisi savo psichikos sveikata ir yra sąmoningesni – jie nebijo kreiptis į specialistus ir pasikalbėti, aptarti jiems rūpimus klausimus.

• Profesionalios pagalbos ieškokite jus supančioje aplinkoje

Psichologinės konsultacijos universitete yra konfidencialios ir nemokamos. Studentai, norėdami kreiptis dėl konsultacijos, gali rašyti el. p., skambinti ar tiesiog užsukti pas norimą specialistą ir susitarti dėl susitikimo laiko.
Dėstytojai, turintys klausimų dėl darbo su studentais, taip pat gali kreiptis į universitete dirbančias psichologes.
Be individualių konsultacijų, universiteto psichologės veda arba organizuoja mokymus apie psichikos sveikatą ir lygias galimybes studijuoti.


VILNIUS TECH konsultacijas teikiančių psichologių kontaktai:

Rasa Urbanavičiūtė
Tel. nr. +370 5 251 2266
El. p. crypt:cmFzYS51cmJhbmF2aWNpdXRlQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0:xx
Saulėtekio al. 11, SRK-I

Miglė Rudytė
Tel. nr. +370 5 274 5007
El. p. crypt:bWlnbGUucnVkeXRlQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0:xx
Saulėtekio al. 11, SRK-I

Daugiau naudingos informacijos apie universitete teikiamą psichologinę pagalbą ir naudingas nuorodas rasite čia.

Parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) psichologė Miglė Rudytė.

Nuotraukoje psichologė Miglė Rudytė, fotogr. Simas Bernotas.