VILNIUS TECH yra universitetas be sienų, kuriantis bei plėtojantis ryšius su partneriais visame pasaulyje ir suteikiantis galimybę studentams įgyti tarptautinės studijų patirties. Tarptautinę studijų patirtį studentai gali įgyti ir neišvykę iš universiteto – sudaroma galimybė mokytis iš užsienio dėstytojų ir bendradarbiauti su užsienio studentais virtualiai.  

Puikus tokio bendro tarptautinio mokymosi pavyzdys – geroji praktika – 2021 m. Kūrybinių industrijų fakulteto dėstytojos Aistės Ptakauskės iniciatyva pakviesti bendradarbiauti du srities profesionalai, gerai žinomi profesoriai – prof. dr. Douglas Quin (JAV) ir prof. dr. Eva Stadler (Vokietija).  

Sirakūzų universiteto S. I. Newhouse‘o viešosios komunikacijos mokyklos Televizijos, radijo ir kino katedros profesoriaus dr. D. Quin, žymaus kompozitoriaus, garso režisieriaus ir garso menininko, kūrusio įrašus ir garso takelius pasaulinio garso filmams, paskaitos buvo integruotos į laisvai pasirenkamą studijų dalyką Televizijos laidų prodiusavimą, kurį dėsto A. Ptakauskė. Kadangi studijų dalykas buvo dėstomas anglų kalba, jį rinkosi tiek lietuvių, tiek anglų kalba studijuojantys nuolatinių studijų studentai, taip pat pagal „Erasmus+“ mainų programą iš Vokietijos, Prancūzijos, Portugalijos ir Ispanijos į VILNIUS TECH studijuoti atvykę studentai.  

Prie šio tarpkultūrinio studentų būrio prisijungė ir Štutgarto medijų universiteto profesorė prof. dr. E. Stadler su savo studentų grupe. Visi šie studentai, A. Ptakauskės, prof. dr. D. Quin ir prof. dr. E. Stadler padedami, tarpkultūrinėse ir tarpdisciplininėse grupėse kūrė interneto laidų ciklą. 

Apie tarptautinę patirtį ir tai, kaip sekėsi į studijų dalyką integruoti ne tik kviestinio profesoriaus iš JAV paskaitas, bet ir dviejų Europos aukštųjų mokyklų studentus, kalbamės su laisvai pasirenkamo dalyko Televizijos laidų prodiusavimas dėstytoja Aiste Ptakauske. 

Kaip kilo mintis studentams sukurti tokią tarpkultūrinę ir tarpdisciplininę patirtį? 

Savo studijų dalyke Televizijos laidų prodiusavimas turiu du tikslus: supažindinti studentus su televizijos laidų prodiusavimo procesu nuo pat idėjos generavimo iki laidos išplatinimo ir išviešinimo bei ugdyti studentų gebėjimus bendrauti, dirbti ir kurti tarpkultūrinėse komandose. Tokiu būdu siekiu ugdyti ir studentų kompetencijas, kurios pravers dirbant labai konkrečioje srityje (televizijoje arba kūrybinės komunikacijos sferoje) ir gebėjimus, kurie bus naudingi bet kokioje specialybėje – perkeliamuosius įgūdžius (angl. transferable skills).  

Žinoma, neįmanoma ugdyti gebėjimo dirbti tarpkultūrinėse komandose be tarpkultūrinės studentų grupės. Būtent todėl mano laisvai pasirenkamą dalyką gali rinktis tiek studentai iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Bet pamaniau, kad to nepakanka. Labai norėjau, kad studentai turėtų galimybę mokytis ne tik vieni iš kitų, bet ir iš užsienio profesionalų, kurie galėtų jiems perteikti geriausias savo šalių televizijos laidų prodiusavimo praktikas. 

Kaip susipažinote su dėstytojais iš užsienio prof. dr. Douglas Quin ir prof. dr. Eva Stadler? 

Su prof. dr. E. Stadler susipažinau „Erasmus+” mokymosi vizito Štutgarto medijų universitete metu. Mus bendrauti ir bendradarbiauti paskatino Štutgarto medijų universiteto Tarptautinių ryšių skyrius, nes abidvi organizavome studentų televizijos veiklas savo universitetuose. Aš profesorei siūliau įtraukti mūsų studentus į kokį nors bendrą projektą dar 2019 metais. Tuo metu prof. dr. E. Stadler į šį pasiūlymą pažiūrėjo atsargiai. Štutgarto medijų universitete tai nebuvo įprasta praktika. Bet dėstydama nuotoliniu būdu per pandemiją, profesorė įsitikino, kad ir nuotoliniu būdu įmanoma sukurti įdomių bei kokybiškų televizijos projektų. Tad 2021 metų pavasarį ji jau pati susisiekė su manimi ir pasiūlė bendradarbiauti. 

Su prof. dr. Douglas Quin susipažinau dar anksčiau, 2009 metais,  kai pati buvau jo studentė Sirakūzų universiteto S .I. Newhouse‘o viešosios komunikacijos mokyklos Televizijos, radijo ir kino katedroje JAV.  Drauge dėstyti norėjome jau seniai, tačiau suorganizuoti bendrą dėstymą kontaktiniu būdu tarp Lietuvos ir JAV universitetų pasirodė itin sudėtinga. Bet vos tik sužinojome, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ketina finansuoti ir nuotoliniu būdu vykdomus kviestinių profesorių užsiėmimus, šia galimybe pasinaudojome. Tiesą pasakius, tik šios galimybės dėka ir buvo įmanoma integruoti prof. dr. Douglas Quin paskaitas į VILNIUS TECH studijų dalyką. 

Rengiant tokį studijų dalyką, ką reikia apgalvoti? 

Kaip ir kiekviename tarpkultūriniame projekte, reikia pagalvoti apie labai konkrečius ir praktiškus dalykus. Pirma, Lietuva, Vokietija ir JAV yra skirtingose laiko zonose. Tad labai svarbu rasti užsiėmimų laiką, kuris būtų patogus visiems dėstytojams ir studentams. Tvarkaraščius su užsienio dėstytojais pavyko suderinti tik dėl to, kad derinti juos pradėjome dar 2021-ųjų pavasarį. Jei būtume užtrukę bent porą mėnesių, kolegoms iš užsienio prisiderinti prie VILNIUS TECH laisvai pasirenkamų dalykų laiko būtų buvę neįmanoma. 

Antra, tiek prof. dr. D.Quin, tiek prof.dr. E.Stadler savo universitetuose dirba tik su nedidelėmis studentų grupėmis, kad galėtų kiekvienam studentui skirti daug individualaus dėmesio. Jie gali net atsisakyti studentų, jei mano, kad jų grupėje yra per daug ir nuo to nukentės dėstymo kokybė. Mano studijų dalyko grupėje buvo virš 30 studentų. Suskirsčiau savo studentus į mažesnes grupeles ir jas rotavau tarp trijų dėstytojų, kad visi dėstytojai studentams galėtų skirti pakankamai dėmesio, o visi studentai gautų galimybę padirbėti su kiekvienu dėstytoju. Kartais vienu metu vykdavo net trys užsiėmimai skirtingoms studentų grupelėms skirtingose virtualiose auditorijose.

Kaip dėliojote užduotis? 

Užduotis dėliojome pagal studijų dalyko tikslus. Mano ir prof. dr. E. Stadler dėstomų dalykų tikslai sutapo. Mes abi siekiame studentus supažindinti su televizijos laidų prodiusavimo procesais. Bet mūsų studentai kuria skirtingų žanrų televizijos projektus. Mano studentai kuria trumpos formos dokumentines televizijos laidas, o prof. dr. E. Stadler studentai kuria valandos trukmės TV žurnalą.  Bet ir čia radome sąlyčio taškų – tiek VILNIUS TECH, tiek Štutgarto medijų universiteto studentai kūrė 5 min. trukmės dokumentines laidas apie įvairias kūrybines profesijas, kurias paskui vokiečių studentai naudojo savo TV žurnale. 

Prof. dr. D. Quin mokslinių ir profesinių interesų sritis siauresnė – jis dėsto filmų ir televizijos projektų garso režisūrą. Ruošdamasi kursui, peržiūrėjau keletą audiovizualinių projektų, kuriuos studentai kūrė kitiems studijų dalykams ir pastebėjau, kad garso režisūra buvo silpnoji tų projektų pusė. Tad prof. dr. D. Quin paprašiau suformuluoti tokią užduotį, kuri padėtų studentams suprasti, kaip garsas (arba jo nebuvimas) gali keisti vaizdo suvokimą. Profesorius pasiūlė labai kūrybišką ir kompleksišką užduotį, padėjusią studentams įsisavinti bazines garso režisūros žinias, kurias jie paskui panaudojo kurdami savo laidas. Įvertis už šios užduoties atlikimą buvo studentų kaupiamojo balo dalis. 

Minėjote tvarkaraščių derinimą, kurį pradėjote iš anksto. Koks dar pasiruošiamasis darbas buvo reikalingas? 

Buvo labai svarbu įsigilinti į mano kolegų naudojamus dėstymo metodus ir studentų vertinimo kriterijus.  

Tiek Sirakūzų universitete, tiek Štutgarto medijų universitete studentai vertinami ne tik už galutinį rezultatą, kurį jie gauna atlikę užduotis, bet ir už pažangą, kurią jie padaro studijų dalyko metu. Štutgarto medijų universitete studentams išvis net nebūtina pabaigti užduočių, jei jie gali parodyti, kad atlikinėdami tas užduotis padarė pažangą ir kažko išmoko. Sirakūzų universitete vertinamas aktyvus studentų dalyvavimas užsiėmimuose. Vien atvykti į paskaitas ar pratybas nepakanka. Jei per užsiėmimą nieko konstruktyvaus nepasakei ir nenuveikei, už tai gali būti mažinamas viso kurso įvertis.  

Šie reikalavimai diktuoja ir labai konkrečius dėstymo metodus. Bene svarbiausiu jų tampa refleksija. Dėstytojai reikalauja, kad studentai suprastų savo sėkmių ir nesėkmių priežastis bei gebėtų jas aiškiai ir profesionaliai artikuliuoti. Jų studentai šį reikalavimą žino ir atsakingai ruošiasi užsiėmimų metu vyksiančioms diskusijoms. Jie taip pat labai aktyviai reaguoja į vienas kito pasisakymus ir užduoda daug klausimų ne tik dėstytojams, bet ir vieni kitiems. Kolegos į šiuos užsiėmimus įvedė daug diskusijas ir refleksijas skatinančių užduočių, visi užsiėmimai buvo labai interaktyvūs. 

Kokią patirtį gauna studentai mokydamiesi su bendraamžiais iš užsienio aukštųjų mokyklų? Kuo ši patirtis naudinga? 

Pastebėjau, kad studijuodami visada su tais pačiais žmonėmis, trečiame ar net jau ir antrame kurse studentai pripranta tiek vieni prie kitų, tiek prie dėstytojų. Dalyvaujant užsiėmimuose su bendraamžiais iš užsienio, visų pirma, išauga motyvacija mokytis, nes į studijų patirtį grįžta nenuspėjamumo ir naujumo pojūtis. 

Antra, mokymasis su bendraamžiais iš užsienio aukštųjų mokyklų praplečia studentų akiratį. Tai juos skatina mąstyti plačiau, domėtis įvairesniais atvejais, ieškoti įdomesnių ir universalesnių sprendimų. 

Trečia, pastebėjau, kad refleksijos, kurias darėme su kolegomis iš Štutgarto medijų universiteto, paskatino studentus pačius prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi – aktyviau klausti, dirbti savarankiškai, pasikliauti komandos draugais, vieni kitiems padėti ir vieniems iš kitų mokytis.