Kasmet vykstantis Linkolno universiteto (D. Britanija) mokslinių seminarų ciklas „Kritinis paveldas ir vietos vartojimas“ šiais metais sutelktas į dvi temas: „COVID-19“ ir „Muziejų dekolonizavimas paveldo atžvilgiu“. Vasario 10 d. nuotoliniu būdu vykusiame renginyje dalyvavo VILNIUS TECH Archoitektūros fakulteto Urbanistikos katedros docentė dr. Skirmantė Mozūriūnaitė ir skaitė pranešimą tema „Kaip pasikeitė miestai COVID-19 pandemijos metu?“.

Šiuolaikinis gyvenimas, vieta, praeitis ir tradicijos. Seminaruose daugiausia dėmesio skiriama kritinio paveldo sampratai, kurioje atsižvelgiama į šiuolaikinio gyvenimo vietą, praeitį ir tradicijas, kartu su tradiciniais paveldo rūpesčiais dėl išsaugojimo ir restauravimo. Kritinis paveldas, kaip disciplina konkretina paveldą, sutelkdamas dėmesį į tokias temas kaip galia, tapatumas, ekonominė raida ir konfliktai. Taip pat, skiria daug dėmesio kitoms kritinėms tyrimų sritimis, tokioms kaip atminties studijos, kūrybinis turizmas, feministinė teorija, materialinės kultūros studijos, kultūrinė geografija ir kt. 

Kasdienis gyvenimas, kaip žinome, karantino metu pasikeitė. Nuo praėjusių metų miestų ir žmonių gyvenimai buvo suvaržyti kovojant su COVID-19 pandemija. Miestai yra ekonomikos augimo ir inovacijų centrai, tačiau dėl didelio gyventojų tankio miestuose žmonės tampa pažeidžiami ir neapsaugoti nuo staiga užklupusių veiksnių, vienas tokių - pandemija.

Mokslinio seminaro metu dr. S. Mozūriūnaitė pristatė vykdomo tyrimo apžvalgą, kaip pandemijos keičia viešą, kultūrinį, socialinį gyvenimą ir viešųjų urbanistinių erdvių naudojimą. COVID-19 pandemija atskleidė, kaip pasikeitė visuomeninis gyvenimas, ženkliai sumažėjo bendruomeniškumas, išryškėjo socialinė visuomenės atskirtis, pasikeitė miestų infrastruktūros naudojimas. Daugelyje šalių įvestas priverstinis karantinas ir komendanto valanda paveikė žmonių kasdienines veiklas, jų gyvenimo būdą miestuose, o miestai „apmirė“ ir ištuštėjo. Tačiau visos pandemijos, kilusios ankstesniais šimtmečiais,  ne tik nusinešė daugybę žmonių gyvybių, tačiau paspartino mokslo, technologijų pažangą ir miestų vystymąsi. Ne išimtis ir COVID-19 pandemija, davusi didžiulį postūmį spartesniam skaitmenizavimo, dirbtinio intelekto vystymui, miestų viešųjų erdvių atvėrimui gyventojams, paslaugų ir kultūros perkėlimą į virtualią erdvę. Pranešime apžvelgiamos trijų Baltijos šalių sostinės – Vilnius, Ryga, Talinas, jų istorinių miestų centrų pokyčiai COVID-19 pandemijos laikotarpiu. 

Linkolno universiteto mokslinių seminarų ciklo dalyviai dalinasi tarpdisciplininėmis įžvalgomis ir skatina bendradarbiavimą tarp įvairių mokslo sričių. Seminare dalyvavo Linkolno universiteto tyrėjai ir mokslininkai: dr. Anna Catalani (Dizaino fakultetas), dr. Ian Waites (Dizaino fakultetas), dr. Raymund Konigk (Dizaino fakultetas), dr. Neil Maycroft (Dizaino fakultetas), dr. Deborah Whelan (Architektūros fakultetas), Jeremy Goffin (Dizaino fakultetas), dr. Jim Cheshire (Istorijos ir paveldosaugos fakultetas), prof. Heather Hughes (Tarptautinio verslo fakultetas) ir kiti akademinės bendruomenės atstovai.