Gyvename konkuruojančiame pasaulyje, nuolat susiduriame su pasirinkimo problema. Ieškome atsakymų į klausimus, kaip tinkamai pasirinkti, ką ir kaip būtina vertinti, siekiant norimo rezultato? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Pramogų industrijų katedros profesorius dr. Stanislav Dadelo, Matematinio modeliavimo katedros profesorius dr. Aleksandras Krylovas ir Matematinio modeliavimo katedros profesorė dr. Natalja Kosareva.

Universiteto ir studijų programos pasirinkimas 

Pasaulyje yra tūkstančiai universitetų, o aukštasis mokslas tampa vis labiau prieinamas. Šiuolaikinis jaunimas turi galimybę studijoms rinktis iš viso pasaulio universitetų.
Lietuva yra globalėjančio pasaulio dalyvė ir seniai įsitraukė į pasaulinę studijų rinką, siūlydama studijų programas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio abiturientams. Universitetai kuria tarptautinius studijų projektus, kai studijų programas apjungia keli pasaulio universitetai. Tokios studijų programos studentams suteikia galimybę išsilavinimą įgyti studijuojant keliuose pasaulio universitetuose. Ištisi studijų programų studentų kursai studijų metams vyksta į kitos šalies universitetą, kitais metais persikelia į kitą studijų vietą. Tokiuose studijų procesuose dažniausiai dalyvauja du ar trys universitetai. Jungtinių studijų programų abiturientai įgyja kelių šalių universitetų diplomus. Tokių pavyzdžių jau gausu ir Lietuvoje.

Universitetai dalyvauja Erasmus studentų ir dėstytojų mainų programose, suteikdami studijoms tarptautiškumo. Studentai turi galimybę iki vienerių metų vykti studijuoti į kitų šalių universitetus ir metus atlikti praktiką užsienio šalių organizacijose. Lietuvoje didžiausią Erasmus studentų mainų patirtį turi VILNIUS TECH universitetas.

Universitetų gausa, jų skleidžiama informacija apie studijų privalumus, atkreipiant dėmesį į studijų programų išskirtinumą, tarptautiškumą, universitetų lokaciją, dažnai tampa pagrindiniu veiksniu, darančiu įtaką mokyklų absolventų studijų pasirinkimui. Tačiau kiek šiuos universitetų skelbiamus privalumus galima tapatinti su studijų kokybe ir darbdavių darbuotojų išsilavinimo vertinimu – nėra aišku. Norint vertinti universitetų studijų kokybę ir pripažinimą, būtina pasitelkti standartizuotus universitetų vertinimo įrankius. 

Universitetų reitingavimo informacijos svarba 

Siekiant palengvinti abiturientų pasirinkimą, kuriami universitetų pasaulio reitingai, kurie turėtų padėti būsimiems studentams priimti pagrįstus sprendimus, pasirenkant universitetus ir studijų programas.

Universitetų reitingavimą vykdo tarptautinės organizacijos. Žinomiausios jų – Quacquarelli Symonds (QS), Times Higher Education (THE), Shanghai Ranking Consultancy ir kt., skelbiančios pasaulio universitetų reitingus, kuriuose galima surasti ir Lietuvos universitetus. 

Universitetų reitingavimą vykdančios organizacijos naudoja skirtingas metodikas, tačiau panašius vertinimo kriterijus, suteikiant jiems skirtingus svorius. Siekiant geriau suprasti pasaulio pažangių universitetų pagrindinius požymius, būtina aptarti universitetų reitingavimo kriterijų panašumus.  

Pagrindiniai universitetų reitingavimo kriterijai:

1.    Universiteto studijų aplinka. Vertinamos universiteto akademinės bendruomenės darbo sąlygos ir motyvacija.
2.    Darbdavių atsiliepimai apie universiteto absolventus. Pagrindinis universiteto tikslas – rengti aukštos kvalifikacijos darbuotojus pagrindiniams darbdaviams. Vertinamos universitetų absolventų įsidarbinimo galimybės, kurios labiausiai priklauso nuo studijų metu įgyjamų kompetencijų, ugdomo kūrybiškumo ir novatoriškos pasaulėžiūros. 
3.    Dėstytojų ir studentų santykis. Dėstytojų ir studentų santykis siejamas su universiteto studijų kokybe. Reitingų viduryje esančiuose universitetuose vienam dėstytojui tenka apie 30 studentų, o pažangiausiuose šis rodiklis yra apie 15. Nustatyta, kad studentų galimybės dalykiškai komunikuoti su dėstytojais, dėstytojų skaičius vienam studentui – svarbiausi studijų kokybės kriterijai, gerinantys dėstytojų ir studentų bendravimą ir studijų kokybę.
4.    Universiteto vardu skelbiamų mokslinių publikacijų citavimas pasaulio mokslininkais. Mokslinių tyrimų rezultatai, skelbiami per mokslines publikacijas, yra pagrindinė universiteto mokslinės veiklos sudedamoji dalis. Geriausi pasaulio universitetai vykdo fundamentalius tyrimus ir inicijuoja globalias inovacijas. Tai atspindi mokslinių publikacijų ir citavimo skaičiai. Universiteto darbuotojų skelbiamų publikacijų kokybė matuojama jų citavimu kitose mokslinėse publikacijose. Pagrindines pasaulio citavimo duomenų bazės yra Web of Science ir Scopus.
5.    Vietinių ir užsienio studentų santykis. Tarptautinis universitetų įvaizdis siejamas su gebėjimu pritraukti darbui (dėstymui ir tyrimams) dėstytojus ir studijoms studentus iš užsienio. Tarptautinis studijų ir tyrimų aktyvumas glaudžiai siejami su universitetuose kuriama studijų aplinkos kokybe.

Skirtingos reitingavimo sistemos vertinamiems rodikliams suteikia skirtingus svorius, todėl juose tie patys universitetai gali užimti skirtingas vietas. Universitetų reitingai neapsiriboja vietų paskirstymu, jų pagrindu taip pat prognozuojamos universitetų ateities plėtros galimybes. Galima sakyti, kad reitingai atspindi universitetų kaupiamą mokslo, studijų ir infrastruktūros potencialą. Vertinant universiteto reitingus galima įvertinti jo mokslo ir studijų kokybę. Ši informacija labai svarbi besirenkantiems universitetą ir studijas. 

Reitingų pozicijos universitetams leidžia kurti kokybės įvaizdį, siekiant pritraukti pažangiausius studentus ir perspektyviausius dėstytojus, pritraukiant valstybės ir privataus kapitalo investicijas. Aukšti tarptautiniai reitingai pritraukia tarptautinių organizacijų dėmesį, kurios siekia save tapatinti su pažangiausiais universitetais. Absolventams, įgijusiems aukštas pozicijas tarptautiniuose reitinguose užimančio universiteto diplomą, užtikrinamos geresnės perspektyvos tarptautinėje darbo rinkoje.

Universitetų reitingavimas yra dinaminis procesas, neatsiejamas nuo pasaulyje vykstančių procesų. Didžiausia reitingų kaita stebima vidutinėse ir apatinėse reitingų pozicijose.

Keičiantis tendencijoms, keičiasi darbo rinkos paklausos ir pasiūlos santykis. Pasaulyje vyksta mokslininkų, specialistų, technologijų kūrimo bei gamybos migracija, kuri dažnai orientuojasi į šalyse rengiamų specialistų kvalifikaciją. Švietimas tapo šalių strateginės plėtros garantu. Akivaizdu, kad siekiant konkurencinio pranašumo švietimas tampa svarbiausiu veiksniu kuriant darbo vietas ir pridėtinę vertę, pritraukiant ir kuriant technologijas, gamybą bei investicijas. 

Renkantis studijų programą reikėtų atsižvelgti ne tik į jos patrauklų pavadinimą ir turinį, bet ir į universiteto reitingus, atskirus reitingų rodiklius. Būtina neapsiriboti vienu reitingu, o universitetus vertinti kelių reitinguojamų duomenų pagrindu.

Universitetinių studijų integralumo svarba

Pasaulio politiniai, ekonominiai, technologiniai pokyčiai apsunkina prognozavimą ir planavimą profesinėje karjeroje. Pasirinkus studijas, garantuojančias geras perspektyvas darbo rinkoje esamu laiku, negali būti tikras, kad dabartinės tendencijos išliks net artimiausią penkmetį. Pasitaiko atvejų, kai studijos rengia profesijai, kurios jau nėra, arba kuri išnyks artimiausiu metu. Labai svarbu, kad studijas besirenkantys jaunuoliai atsižvelgtų ne tik į vietines, bet ir į tarptautines darbo rinkos ir technologijų plėtros tendencijas. 

Šiandieninėje globalioje pasaulio darbo rinkoje stebima jaunų specialistų nedarbingumo tendencija. Darbdaviai pageidauja įdarbinti patyrusius, kūrybingus, savarankiškus, gebančius savarankiškai spręsti darbo problemas specialistus. Technologijų ir rinkų dinaminė kaita įpareigoja darbdavius kelti jaunų darbuotojų kvalifikaciją, o tai trukdo efektyviai darbdavio veiklai. Todėl pasaulio vedančiųjų verslo organizacijų darbuotojų gretose dominuoja 50-60 m. specialistai, gebantys savarankiškai mokytis visą gyvenimą. Vertinant globalius pokyčius, galima teigti, kad technologijos keičiasi kas penkerius metus. Tai reiškia, kad visi darbo rinkos dalyviai kas penkerius metus turi keisti arba tobulinti turimas žinias ir įgūdžius. Ateityje šis terminas dar trumpės iki trijų metų. Į šias tendencijas privalo orientuotis visa švietimo sistema, o ypač – aukštasis mokslas. 

Siekdami pritapti prie globalių pokyčių, universitetai trumpina studijas ir kuria naujas plataus profilio studijų programas, vis labiau jas orientuoja į ateities technologijas: programavimą, WEB dizainą, 3D projektavimą, duomenų gavybą, procesų modeliavimą. Studijos jau dabar turėtų orientuotis ne tik į fundamentalių žinių perteikimą, bet ir į kūrybiškus sprendimus, vaizduotės ugdymą, asociatyvų mąstymą, intuicijos lavinimą, kurių pagrindą sudaro praktinių veiklų ir užduočių atlikimo patirtis. Darbo rinkos poreikiai formuoja naujus reikalavimus darbuotojų kompetencijoms. Darbuotojai su didele teorinių žinių apimtimi, bet maža praktine patirtimi, netenka paklausos. Didėja poreikis darbuotojų gebėjimams mokėti greitai atrasti reikiamą informaciją, ją analizuoti, valdyti ir pritaikyti praktiniams uždaviniams spręsti. Profesinėse veiklose tai neįmanoma be informacinių technologijų valdymo. Vis labiau paklausus tampa specialistas, gebantis mokytis savarankiškai.

Vertinant naujausias tendencijas, galima apibūdinti studijų pagrindinius tikslus: 

1.    Ugdyti studentų gebėjimą savarankiškai nustatyti problemą;
2.    Problemos sprendimui surasti reikiamą informaciją;
3.    Analizuojant atrinktą informaciją pasirinkti tinkamus problemos sprendimui metodus;
4.    Taikyti pasirinktus metodus problemos sprendimui. 

Pagrindine studento ugdoma ypatybe tampa gebėjimas priimti sprendimą. Pažangiausių universitetų studijos orientuojamos į savarankiško pažinimo gebėjimų ugdymą. Tai padeda atlikti geriausią pasirinkimą tarp galimų alternatyvių variantų. 

Studijuojamų disciplinų užduotys turėtų skatinti pritaikyti visą turimą studijų įdirbį: žinias, įgūdžius, patirtį ir analitinius gebėjimus. Integralaus pobūdžio užduočių sprendimas skatina mokymosi visą gyvenimą įgūdžių formavimąsi. Paskatinti studentus aktyviau įsitraukti į studijas padeda užduotys, siejamos su būsimos profesijos realiomis veiklomis. 

Pasirenkant studijų programą būtina vertinti dėstomų dalykų turinį, ypatingą dėmesį skiriant jų integralumui (sąsajoms su konkrečiomis profesinėmis veiklomis). Projektinės veiklos, reikalaujančios plačių kompetencijų ir savarankiškos informacijos paieškos ir rinkimo užduoties tikslui pasiekti, ugdo integralius gebėjimus.