Didėjant kibernetinių atakų ir nusikaltimų skaičiui, reikalingas naujas požiūris į kibernetinę saugą, kuris apimtų ne tik technines priemones, bet ir socialinius ir psichologinius aspektus. Žmogiškos klaidos priimant sprendimus yra pagrindinė IT saugos incidentų priežastis. 

Tyrimais nustatyta, kad IT sistemų atsparumas kibernetiniam pažeidžiamumui yra tiesiogiai susijęs ne tik su kibernetinės saugos specialisto techninio lygmens žiniomis, bet ir emociniu atsparumu ir gebėjimu priimti sprendimus stresinėse situacijose. 

„Esu atlikusi tyrimą, kuriame analizavau kibernetinės saugos specialistų emocijas, patirtas pratybų metu. Tyrimas parodė, kad net 45 proc. dalyvių patyrė didesnį nei vidutinį stresą, o daugiau kaip 75 proc. nuovargį. Todėl reikalingas tarpdisciplininis požiūris šiuo klausimu“, – sako VILNIUS TECH doktorantė Karina Čiurlienė. 

Žmonės turi įgimtas savybes, o taip pat ir elgseną. Žinant kibernetinio saugumo specialistų  dominuojančias asmenines savybes ir rizikas, galima tiksliau sukonstruoti žinių ir gebėjimų ugdymo karkasą. Sudėtingoms problemoms išspręsti kibernetinio saugumo specialistui prireikia sąmoningo analitinio mąstymo ir situacijos vertinimo, todėl priimant sprendimus remiamasi racionaliomis įžvalgomis, ankstesnių sprendimų patirtimi ir emociniu situacijos vertinimu, o absoliučią daugumą kasdieninių sprendimų priimame nesąmoningai ir instinktyviai. 

VILNIUS TECH doktorantė savo disertacijoje tobulina kompetencijų vertinimo ir formavimo metodiką, apimant platesnį gebėjimų vertinimo spektrą, tai yra atsižvelgti ne tik į technines specialisto žinias, bet ir socialinius, emocinius ir psichologinius aspektus.