Kuršių mariose plaukiojantis kruizinių laivų terminalo pastatas, kurį prireikus būtų galima išplukdyti ir į kitą valstybę. Tokią Klaipėdos ateities viziją mato Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) baigiamąjį architektūros magistro darbą parengusi Gabrielė Strazdaitė. Beje, ši idėja labai žavi ir terminalo operatorių, ir uostamiesčio architektus. 

Kas žino, gal iš tiesų visai netolimoje ateityje G. Strazdaitės siūlomos idėjos bus nesunkiai įgyvendinamos? Ir gal jau pats metas pradėti galvoti apie tai, kad Klaipėdoje turėtų būti pastatytas šiuolaikiškas kruizinių laivų terminalo pastatas? Juolab kad keliaujančių turistų skaičiai per Klaipėdos uostą kasmet didėja.

Daugėja kruizinių turistų

G. Strazdaitė savo darbe akcentuoja, kad į Klaipėdą kruiziniais laivais arba keltais atvyksta daugiau nei pusė visų turistų ir kasmet kruizinių turistų skaičiai auga.

„Nors tarptautinio turizmo požiūriu Lietuva pripažįstama kaip naujas, įdomus turistinis regionas ir konstatuojama, kad per Klaipėdos uostą keliaujančių turistų skaičiaus augimas yra didžiausias iš visų Baltijos regiono uostų, tačiau atvykstantiems turistams nėra sukurto šiuolaikiško ir patogaus objekto – kruizinių laivų terminalo pastato. Atvykstantys kruiziniai laivai švartuojasi visai šalia miesto centro ir turistai yra išleidžiami krantinėje“, – pabrėžia darbo autorė.

„Ateities rakursu fokusuojama Klaipėdos kruizinių laivų terminalo vizija orientuojama ne tiek į artimiausią ateitį, kiek į tolimesnes Klaipėdos uosto ir jo architektūros perspektyvas“, – sako darbo autorė G. Strazdaitė. Jos manymu, kasmet geometrine progresija didėjant kruizinių turistų skaičiui Klaipėdoje, tikėtina, kad ateityje Klaipėdos uostas pradės vykdyti kruizines keliones iš uostamiesčio.

„Klaipėdos kruizinių laivų terminalui tapus ne tarpine stotele, o išvykimo ir grįžimo punktu, čia privalės atsirasti specialus pastatas. Tobulėjant technologijoms ir suvokiant klimato kaitos problemas ateityje išliks tie uostai, kurie supras vystymosi ir tobulėjimo svarbą. Uostai privalės bendradarbiauti su miestu, naudotis naujosiomis technologijomis ir kurti darnų plėtros planą, kitu atveju uostas išnyks arba taps tik lokalių poreikių tenkinimo objektu. Ateities uostų architektūra turi būti prisitaikiusi dydžiu, erdve, taupanti laiką, tvari ir išmani“, – sako G. Strazdaitė.


Kodėl plaukiojantis?

Jos siūloma kruizinių laivų terminalo vizija – pastatas ant vandens. Pasak jos, esminis plaukiojančio pastato principas – tausoti žemės resursus, nes nereikėtų naudoti miesto reikmėms skirto ploto. Be to, svarbi ir vietos keitimo galimybė. Pastatas gali būti nuplukdytas į kitą vietą, perplanavus miesto ir uosto koncepciją.

„Ir trečias aspektas yra panauda, kai pastatas gali būti realizuojamas kitoje valstybėje ar net turėti kitą paskirtį“, – pranašumus vardijo magistrė. Specialistai pritarė, kad šis pastatas galėtų būti įvairiapusis kultūrinis, edukacijos, pramogų, paslaugų ir kt. objektas, teikiantis paslaugas ne tik atvykstantiems ar išvykstantiems turistams, bet ir miesto gyventojams.

Siekdama formuoti kitokį požiūrį į terminalus, ji siūlo integruoti papildomas funkcijas. Jos manymu, tame pačiame pastate galėtų būti įrengta ir universali salė, biblioteka, kūrybinės dirbtuvės, vaikams skirtos erdvės, kavinės, jaukios erdvės galėtų būti suformuotos ir ant apželdinto stogo terasos.

„Eksperimentinio projektavimo metu nemažai klausimų kėlė dviejų kruizinių laivų keleivių susisiekimas, kai jie švartuojasi prie skirtingų krantinių. Todėl šiame projekte yra siūloma įrengti išmaniąją krantinę“, – pasakojo magistrė.

Konsultavosi su ekspertais

Rengdama darbą G. Strazdaitė apklausė 10 įvairių sričių specialistų, kurie savo darbine veikla susiję su keleivine laivyba, vandens transportu, keleivių pervežimu, turizmu, miesto savivalda ir kt.

„Empirinio tyrimo rezultatai parodė, jog kompetentingi ekspertai neabejoja Klaipėdos kruizinių laivų terminalo reikalingumu: kasmet didėja į miestą atplaukiančių laivų ir turistų skaičius ir nėra jokių prielaidų, kad keleivių srautas nutrūktų. Pažymima, kad Klaipėda yra vienintelis Lietuvos uostas, todėl jo plėtra ir toks pastatas yra reikalingas visais aspektais: politiniu, ekonominiu, socialiniu, taip pat – jūrinio turizmo ir verslo plėtrai.

Specialistų nuomone, Klaipėdos kruizinių laivų terminalas turėtų visapusišką reikšmę Lietuvai ir Klaipėdos miestui: pagerintų miesto ir valstybės įvaizdį, taptų patraukliu traukos ir turizmo objektu, plėtotų viso Baltijos jūros regiono jūrinį turizmą, skatintų miesto ir verslo vystymąsi, regiono pažinimą, o architektūrine prasme taptų miesto „landmark“, – teigia darbo autorė.

Beje, specialistai siūlė numatyti ne vien kruizinių, bet ir kitų keleivinių laivų (pvz., Klaipėda–Nida ir pan.), mažųjų turistinių laivelių, jachtų techninio ir keleivių aptarnavimo paslaugas. Taip pat jie pritarė, kad šis pastatas galėtų būti įvairiapusis kultūrinis, edukacijos, pramogų, paslaugų ir kt. objektas, teikiantis paslaugas ne tik atvykstantiems ar išvykstantiems turistams, bet ir miesto gyventojams.


Vizija

G. Strazdaitės siūlomas pastatas projektuojamas kaip įvairių formų-tūrių „miestas“ ant stiklu gaubtos platformos. Stengiamasi, kad pastato viduje butų sukuriama kuo daugiau vidinių erdvių, kurios atvertų miesto, uosto ir Kuršių nerijos panoramas.

Darbe nurodoma, kad visa bendra pirmo aukšto zona yra skirta terminalo keleiviams ir kitiems lankytojams. Pirmasis aukštas skirtas bendrosioms terminalo reikmėms, ten siūloma įrengti keleivių registraciją, muitinę, bagažo skyrių, administraciją, komercinės paskirties ir viešojo maitinimo erdves, kasas, turizmo agentūros ir informacijos centrus, čia taip pat galėtų veikti biblioteka, būtų universali salė.

Antrasis aukštas atliktų balkono funkciją. Čia galėtų būti įrengti pagrindiniai apžvalgos taškai ir komercinės erdvės. Trečiajame aukšte galėtų veikti viešbutis, kavinės. Siūloma, kad žmonėms būtų galima patekti ir ant pastato stogo – ten taip pat projektuojamos viešosios erdvės, poilsio zonos, kavinės ir gamtos elementai.

Požeminis pastato aukštas – pagrindinė plūdrumo konstrukcija – galėtų būti išnaudojama sandėliavimo, pagalbinėms, techninėms patalpoms ir bagažo skyriui įrengti. Teritorijoje numatoma vieta mažųjų laivų prieplaukai ir vandens taksi.

Geros idėjos lieka nepanaudotos

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) valdybos pirmininkas Vaidotas Dapkevičius priminė, kad G. Strazdaitės darbas buvo išrinktas 2019 metų LASKAO-ERGOLAIN stipendijos architektūros studentams konkurso nugalėtoju.

„Jau daugiau nei dešimt metų Architektų sąjunga rengia konkursą – kviečiame aukštųjų mokyklų studentus pateikti darbus, kurie yra susiję su Klaipėdos miestu. Per tą laiką tiek visko prisiūlyta, būtų galima ne vieną leidinį išleisti, sukurti duomenų bazę, kurioje būtų galima susipažinti su tokiomis vizijomis. Gaila, kad miestas tikrai nepakankamai išnaudoja siūlomas idėjas“, – sakė V. Dapkevičius.

Pasak jo, žvelgiant į kai kurių studentų darbų kokybę, kartais būna gėda dėl kai kurių profesionalų siūlomų darbų. „Studentų darbų kokybė kartais būna kur kas aukštesnio lygio. Jų darbai kūrybiškesni, nors ir nėra paremti politiniais siekiais, konkrečiomis miesto programomis, reikia to ar ne“, – kalbėjo V. Dapkevičius.

„Kasmet VGTU architektūros studentai parengia daugybę projektų Klaipėdos architektūros tema. Projektų būna labai įdomių, gaila, jog jie nugula archyvuose. Aš taip pat esu parengusi dar ne vieną projektą, kurį būtų galima įgyvendinti Klaipėdos mieste, tačiau galimybės juo pasidalinti su miestu neradau“, – apgailestavo ir G. Strazdaitė.

Tekstą parengė Edita GUDAVIČĖ
Tekstas publikuotas ve.lt