1. Šiuo metu skaitau... Lloyd Jones „Ponas Pipas“
2. Knygos yra gerai, nes... Knygos yra gerai ypač šiuo laikotarpiu, kai negali keliauti ir reikia išlaikyti tarp žmonių distanciją. Atsiverti knygą ir tu jau nusikeli ne tik į kitą pasaulį, kitą vietą, bet dažnai pakeliauji ir laiku. Jos praturtina savo žiniomis, suteikia naujų patirčių, praskaidrina dieną ir, regis, suteikia naujų jėgų.
3. Skaitau, kai... Turiu knygą rankoje, kuprinėje. O tai būna beveik visada: važiuojant viešuoju transportu ar automobiliu, kai pati nevairuoju, vos pramerkus akis pirmas dalykas, kurį padarau ne patikrinu socialinius tinklus, o atsiverčiu knygą, prieš miegą paskutinis dalykas – irgi knygos puslapiai. Žodžiu, aš neskaitau knygų, o gyvenu jomis.
4. Vėl skaityčiau... Mats Strandberg ir Sara B. Elfgren trilogiją „Ratas“, „Ugnis“, „Raktas“. Labai retai kada skaitau knygas kelis kartus, bet šią trilogiją jau skaičiau dukart, mielai skaityčiau ir dar kartą, nes jose esanti fantastika, magija žavi ir, kaip koks „Haris Poteris“ užburia taip, kad visuomet nori sugrįžti į tą pasaulį. Taip pat šioje trilogijoje paaugliai susiduria su tokiomis problemomis ir neteisybėmis, kurias įveikdami motyvuoja, moko niekada nepasiduoti.
5. Neskaityčiau niekada... Negalėčiau sakyti, kad kažko niekada niekada neskaityčiau, nes tai, ką galbūt kažkada sakiau neskaitysianti, pasikeitus laikui ir aplinkybėms pradeda „traukti“ ir vieną dieną vistiek atsiverti. Tad kada nors vistiek skaitysiu, žinoma, jei prieis eilė, nes knygų tiek daug, o laiko tiek mažai!
6. Mane įkvepia... Knygų tinklaraštininkė Nora Žaliūkė, dar gerai žinoma „Knygų dama“. Nes tokio nuoširdaus žmogaus, kuris su žmonėmis, kurių nepažįsta, regis, gali dalintis viskuo labai mažai, tad dėl to nuoširdumo ji ir užburia, pavergia. Stebi jos soc. tinklus ir atrodo, jog ji – Tavo geriausia draugė ir kartu su ja liūdi, jei kas nutinka blogo, arba džiaugiesi, kai nutinka gero. Būtent ji ir įkvepia nepamesti meilės knygoms. O dėl jos ir pati pradėjau rašyti tinklaraštį (jei taip galima pavadinti) savo soc. tinklų paskyroje.
7. Niekaip neįveikiu... Į tai sunku atsakyti, bet tikriausiai niekada neįveiksiu „Grožis lyg žaizda“. Niekada knygų neužverčiu jų neperskaičiusi, bet šiai padariau iššimtį ir užverčiau nepabaigusi. Na, pasirodo, ne man tokia knyga.
8. Rekomenduoju... Kam nebaisios elektroninės knygos ir nori paskaityti siaubo žanrą – Tomaš Tomaševski „Sapnų narvas“. Šią knygą atradau netikėtai ir, patikėkit manimi, ji be galo mane nustebino (gerąja prasme). Po šios knygos norėjosi dar ir dar, ir visai nesenai autorius išleido naują knygą „Mano vardas Kaktusas“ – norisi ją skaityti, bet norisi ir pataupyti tokį gėrį. Kam elektroninės knygos nepatinka, bet nori jautrios, gražios istorijos – F. Valpy „Prisiminimų jūra“. Tai ta istorija, prieš kurią skaitant teks pasiruošti nosinaičių ir kuri nepasimirš labai greitai, o svarbiausia – nesinorės užversti, padėti tol, kol neperskaitai iki pačio galo. Dar vienas šių metų atradimas, privertęs į gamtą, ar tiksliau, į bites žiūrėti kitomis akimis – L. Paull „Bitės“. Ją gali skaityti tiek kaip „rimtą“ literatūrą, tiek kaip pasaką, tad tinka nuo mažiausio iki didžiausio skaitytojams. Galėčiau vardinti ir vardinti, bet šiam kartui užteks ir tiek.


Milda Šiaudvytytė