Dėl COVID-19 pandemijos visame pasaulyje namuose užsidarę žmonės labiau nei įprastai pasikliovė bendravimu socialiniuose tinkluose. Tai atspindėjo ir intensyvus memų (t. y. žodinių-vaizdinių įrašų, dažniausiai humoristinių) kūrimas – memai buvo kuriami ir vartotojų bendrinami įvairiuose socialiniuose tinkluose bei platinami populiariose naujienų svetainėse. 2020 m. per pandemiją memai padėjo žmonėms ne tik prastumti laiką ir pramogauti nepaisant sudėtingų aplinkybių, bet ir dalintis (rimtomis) mintimis apie šių laikų socialinę ir politinę situaciją. Tai parodo, kaip mes suprantame humorą: jis leidžia atsipalaiduoti, išreikšti solidarumą, taip pat turi potencialą patraukti dėmesį, o tai, kalbant apie memus, leidžia paskleisti idėjas plačiai auditorijai.
 
Viena iš karštai aptarinėjamų temų buvo apsauginės kaukės – pradedant jų trūkumu pirmaisiais pandemijos mėnesiais ir baigiant prieštaringomis (klaidinančiomis) žinutėmis apie kaukių dėvėjimo poveikį, skelbiamomis tradicinėse ir naujosiose medijose. Savaime suprantama, šios idėjos atsispindėjo ir memuose. Savo dviejuose straipsniuose apie COVID-19 kaukių memus, paremtuose automatiškai surinktais duomenimis, kalbu apie pandemijos metu vyravusius tipus ir tendencijas memų erdvėje (angl. memescape) bei nagrinėju esminius klausimus, susijusius su memų prigimtimi ir jų veikimu apskritai.

Remdamasi savo diachronišku kaukių memų, skelbtų internete pirmaisiais pandemijos metais, tyrimu, išskiriu 10 memetikos tendencijų, atskleisdama, kaip šiuo laikotarpiu jos pasireiškė memų erdvėje. Be to, laikui bėgant vėl išlįsdavo tie patys memai – kartais nepaisant sumažėjusio socialinių ir politinių jų nagrinėjamų temų aktualumo (prisiminkime 2020 m. pradžios Kinijos keliautojų su dideliais vandens buteliais ant galvų nuotraukas, kuriomis buvo dalinamasi iki pat metų pabaigos). Taigi, daugelis memų išpopuliarėjo, nes buvo pakartotinai skelbiami be jokių pakeitimų, tikriausiai dėl jų juokingumo. Regis, ilga atskirų memų ir memetinių konstruktų gyvavimo trukmė atspindi pagrindinį tikslą – dalintis įdomiais ir linksmais dalykais (nors ir ne visada naujai sukurtais), kuriuos galėtų įvertinti kiti. Šiam tikslui neturi įtakos specifinė memų prigimtis, t. y. ar jie iš esmės naudojami kaip humoro elementas dėl paties humoro ar kaip įvykių komentaras (nors galbūt prarado šią funkciją pakartotinio paskelbimo metu).

Nemažai COVID-19 kaukių memų yra apie žmones, o kartais ir gyvūnus. Šie veikėjai – tai viešose vietose pastebėti atsitiktiniai praeiviai su keistomis kaukėmis, kuriuos per dantį traukia socialinių tinklų vartotojai. Taip pat žmonės, pozuojantys asmenukėms, kuriose dėvi (ar apsimeta, kad dėvi) ištaigingas kaukes ir kostiumus vien dėl pramogos, arba norėdami pasišaipyti iš kūrybingų ar stačiai kvailų saugos priemonių, kurių kai kurie griebėsi krizės ir nežinomybės metu. 

Vadinasi, šie memai apima daugybę perspektyvų – temos, autoriaus, skelbiančiojo ir pakartotinai skelbiančiojo – pateikiamų su įvairiais požiūriais, nepaisant to, ar jie vienas kitą palaiko, ar neturi glaudesnio tarpusavio ryšio. Be to, ankstesnės reikšmės gali būti modifikuojamos, tyčia keičiama memo paskirtis arba jis nesąmoningai iškraipomas, sukeliant painiavą, arba siekiant suklaidinti. Galiausiai, neretai memų (kurie dauginasi ir yra modifikuojami) kilmė negali būti atsekta ir kartais neįmanoma sužinoti, kokios iš tiesų buvo jų pirminės reikšmės (memų kūrėjų tikslai, ketinimai ir loginis pagrindas). Tai yra bendri pastebėjimai, kuriuos siūlome apsvarstyti ir kitiems memų tyrinėtojams, kuriems memai – šis tas daugiau nei kasdienė pramoga.

Tekstą parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkė prof. habil. dr. Marta Dynel

Šaltiniai:
Dynel, M. 2021. COVID-19 memes going viral: On the multiple multimodal voices behind face masks. Discourse & Society 32(2): 175-195. (Tyrimą galima rasti čia.)
Dynel, M. 2022. The life of COVID-19 mask memes: A diachronic study of the pandemic memescape. Comunicar 72: 73-84. (Tyrimą galima rasti čia.)

Su mokslininkės darbais galite susipažinti: https://martadynel.com/