Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
Kovo 8-osios proga – susitikimas su Ekonomikos ir inovacijų ministre
2021-03-09
Kovo 8-osios proga – susitikimas su Ekonomikos ir inovacijų ministre
Kovo 8-ąją, minit Tarptautinę moters dieną, vyko šalies mokslininkių susitikimas su Ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite. Susitikimo metu buvo diskutuojama įvairiomis mokslo temomis, ieškoma būdų, kaip paskatinti merginas rinktis gamtos ir tiksliųjų mokslų studijas ir profesijas.
Šioje diskusijoje dalyvavo daugiau kaip 50 gamtos, technologijų, inžinerinių mokslų ir matematikos sričių mokslininkių, tarp kurių buvo ir tarptautiniu mastu pripažinta mokslininkė neurobiolobė Urtė Neniškytė, neurodegeneracinių ligų tyrėja Rima Budvytytė.
Susitikime dalyvavo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė doc. Dr. Aušra Zigmontienė, Elektros inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Sonata Tolvaišienė ir Viešosios komunikacijos direkcijos direktorė Ilma Cikanaitė.
„Lietuvoje trūksta inovacijas kuriančių žmonių, o aukštosios mokyklos kasmet sulaukia vis mažiau norinčiųjų studijuoti gamtos ir tiksliuosius mokslus. Ypač vangiai šias sritis renkasi merginos. Tarp talentų labai norime matyti daugiau moterų, todėl turime sutelkti bendras jėgas ir tiek valstybiniu lygmeniu, tiek privačiomis iniciatyvomis skatinti šių studijų populiarinimą. Moterys turi žinoti, kad šios studijų kryptys turi puikias perspektyvas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – sako A. Armonaitė.
Remiantis duomenimis, gamtos mokslų, informacinių technologijų, inžinerijos, matematikos (STEM) mokslų karjeros perspektyvos šalies moksleiviams nėra patrauklios: nuo 2015 m. aukštosios mokyklos sulaukia vis mažiau abiturientų, norinčių studijuoti šias mokslų kryptis, o šių dalykų mokymosi rezultatai yra palyginti silpni.
Gamtos ir tiksliuosius mokslus ypač vangiai renkasi merginos – šias disciplinas studijuoja penkis kartus mažiau mergaičių nei berniukų, o prioritetą joms teikia tik kas dešimta aukštojo išsilavinimo siekianti mergina.
Susitikimo metu buvo nuspręsta, kad būtina atlikti tyrimą, kuris padėtų atsakyti į klausimą, kokios pagrindinės priežastys lemia menką merginų susidomėjimą STEM krypčių studijomis. Diskusijos dalyvės sutarė, kad, norint keisti situaciją, Lietuvoje reikėtų populiarinti šias sritis ir formuoti gerą jų įvaizdį nuo pat darželio ar mokyklos.
Tam reikalingi bendrojo ugdymo programų pokyčiai, taip pat būtina pradėti rengti kvalifikuotus STEM mokytojus, kad jaunimas galėtų praktiškai susipažinti su šių disciplinų subtilybėmis. Mokslininkių bendruomenės nuomone, rinktis šias profesijas moteris paskatintų ir įvairios mentorystės programos, stipresnė socialinė apsauga, edukacija lyčių stereotipų klausimais ir kitos įvairios priemonės.
Kad jaunimas būtų labiau suinteresuotas rinktis STEM studijas ir profesijas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra sukūrusi tikslinių stipendijų mechanizmą: nuo 2020 m. skiriamos 200 eur dydžio tikslinės skatinamosios stipendijos studentams, pasirinkusiems informatikos, matematikos ir inžinerijos mokslus regionuose, kuriuose jaučiamas didelis minėtų sričių specialistų trūkumas. Ši skatinamųjų stipendijų programa prisidėjo prie to, kad priėmimas į STEM programas 2020 m. išaugo net 40 proc.
Parengta remiantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos informacija
Šioje diskusijoje dalyvavo daugiau kaip 50 gamtos, technologijų, inžinerinių mokslų ir matematikos sričių mokslininkių, tarp kurių buvo ir tarptautiniu mastu pripažinta mokslininkė neurobiolobė Urtė Neniškytė, neurodegeneracinių ligų tyrėja Rima Budvytytė.
Susitikime dalyvavo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė doc. Dr. Aušra Zigmontienė, Elektros inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Sonata Tolvaišienė ir Viešosios komunikacijos direkcijos direktorė Ilma Cikanaitė.
„Lietuvoje trūksta inovacijas kuriančių žmonių, o aukštosios mokyklos kasmet sulaukia vis mažiau norinčiųjų studijuoti gamtos ir tiksliuosius mokslus. Ypač vangiai šias sritis renkasi merginos. Tarp talentų labai norime matyti daugiau moterų, todėl turime sutelkti bendras jėgas ir tiek valstybiniu lygmeniu, tiek privačiomis iniciatyvomis skatinti šių studijų populiarinimą. Moterys turi žinoti, kad šios studijų kryptys turi puikias perspektyvas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – sako A. Armonaitė.
Remiantis duomenimis, gamtos mokslų, informacinių technologijų, inžinerijos, matematikos (STEM) mokslų karjeros perspektyvos šalies moksleiviams nėra patrauklios: nuo 2015 m. aukštosios mokyklos sulaukia vis mažiau abiturientų, norinčių studijuoti šias mokslų kryptis, o šių dalykų mokymosi rezultatai yra palyginti silpni.
Gamtos ir tiksliuosius mokslus ypač vangiai renkasi merginos – šias disciplinas studijuoja penkis kartus mažiau mergaičių nei berniukų, o prioritetą joms teikia tik kas dešimta aukštojo išsilavinimo siekianti mergina.
Susitikimo metu buvo nuspręsta, kad būtina atlikti tyrimą, kuris padėtų atsakyti į klausimą, kokios pagrindinės priežastys lemia menką merginų susidomėjimą STEM krypčių studijomis. Diskusijos dalyvės sutarė, kad, norint keisti situaciją, Lietuvoje reikėtų populiarinti šias sritis ir formuoti gerą jų įvaizdį nuo pat darželio ar mokyklos.
Tam reikalingi bendrojo ugdymo programų pokyčiai, taip pat būtina pradėti rengti kvalifikuotus STEM mokytojus, kad jaunimas galėtų praktiškai susipažinti su šių disciplinų subtilybėmis. Mokslininkių bendruomenės nuomone, rinktis šias profesijas moteris paskatintų ir įvairios mentorystės programos, stipresnė socialinė apsauga, edukacija lyčių stereotipų klausimais ir kitos įvairios priemonės.
Kad jaunimas būtų labiau suinteresuotas rinktis STEM studijas ir profesijas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra sukūrusi tikslinių stipendijų mechanizmą: nuo 2020 m. skiriamos 200 eur dydžio tikslinės skatinamosios stipendijos studentams, pasirinkusiems informatikos, matematikos ir inžinerijos mokslus regionuose, kuriuose jaučiamas didelis minėtų sričių specialistų trūkumas. Ši skatinamųjų stipendijų programa prisidėjo prie to, kad priėmimas į STEM programas 2020 m. išaugo net 40 proc.
Parengta remiantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos informacija