Kraštovaizdžio architektai visuomenėje neretai matomi tik kaip apželdinimo ar parkų projektavimo specialistai, nesusimąstant apie itin platų ir reikšmingą jų vaidmenį formuojant ne vien erdves, bet mūsų aplinką plačiąja prasme. Šiandien kraštovaizdžio architektai auga kaip bendruomenių lyderiai ir žvelgia į aplinką kompleksiškiau nei bet kada anksčiau.

„Tradicinė kraštovaizdžio architektų rolė siejama su dizainu, projektavimu, strategijų rengimu. Tačiau nors rengiant projektus būdavo skiriama laiko konsultacijoms, grįžtamajam ryšiui, dažnai vietinių gyventojų, bendruomenių poreikiai nebūdavo suprasti, pakankamai įvertinti. Tai paskatino bendrakūros (co-design, co-creation) procesus, kuriuose kraštovaizdžio architektams tenka ypatingas vaidmuo“, – teigia LE:NOTRE instituto vadovas, kraštovaizdžio architektas Jeroen de Vries.

2000 m. pasirašyta Europos kraštovaizdžio konvencija paskatino daugybę pokyčių kraštovaizdžio architektūros srityje: plėtojamas kraštovaizdžio architektūros mokyklų susivienijimas – įkurta ECLAS (European Council of Landscape Architecture Schools), pradėtas tinklinis projektas „Le:Notre“ tapęs LE:NOTRE institutu, veikiančiu kaip ECLAS dalimi ir siekiančiu vystyti tarpdiscipliniškumą kraštovaizdžio architektūroje. 

Šį rudenį Jeroen de Vries lankėsi Vilniuje ir dalinosi patirtimi su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kraštovaizdžio architektūros magistrantūros studentais. J. de Vries atkreipė dėmesį į taikomą praktiką Vilniuje: „Mieste mačiau gerų urbanistinių viešųjų erdvių pavyzdžių, tačiau labiau orientuotų į patį dizainą. Pasigedau tinkamos vandentvarkos ir daugiau projektų, švelninančių klimato kaitos poveikį. Vis dar naudojama daug kietos dangos, neinfiltruojančios vandens, galėtų būti daugiau medžių lajų, kuriančių šešėlį. Taip pat kai kur pernelyg dėmesio skiriama automobiliams, jų aikštelėms ir paliktos palygintinai mažos erdvės pėstiesiems“.

Anot LE:NOTRE vadovo, šiuolaikiniai kraštovaizdžio architektai privalo ugdyti tarpdiscipliniškas kompetencijas ir ugdyti bendrakūros organizavimo gebėjimus: „Kraštovaizdžio architektai turi siekti kompetencijų, būtinų demokratiniams tvarumo lyderiams. Atvira kraštovaizdžio akademija (Open Landscape Academy) apibrėžia kraštovaizdžio demokratijos sąvoką ir būtinus gebėjimus: kraštovaizdžio demokratija – žmonių ir nežmonių teisė į kraštovaizdį ir pareiga veikti siekiant lygybės, įtraukties, atgaivinimo, atstatymo ir teisingumo“.

VILNIUS TECH Kraštovaizdžio architektūros magistrantai kartu su Jeroen de Vries detaliau nagrinėja produktyvaus kraštovaizdžio temą – kaip sprendimai kraštovaizdyje gali atliepti šiuolaikines maisto produktų tiekimo, populiacijos aprūpinimo maistu problemas. „Studentai domisi naujais požiūriais. VILNIUS TECH studijų programa iš tikrųjų artėja prie pažangiausių temų, tokių kaip tvari energija, tvarus maisto planavimas, ir tai atveria naujus kelius asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui“, – dalinosi įspūdžiais Jeroen de Vries.

Šiais metais VILNIUS TECH startavo Kraštovaizdžio architektūros magistrantūros programa ir buvo pasveikinti pirmieji Kraštovaizdžio architektūros bakalaurai. VILNIUS TECH yra ECLAS tarybos dalis, aktyviai kuriančios dialogą tarp Europos kraštovaizdžio akademinės bendruomenės narių ir atstovaudama interesus platesniame Europos kontekste.