Rugsėjo 15-17 d. Rygoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje, kurią organizavo Rygos savivaldybė, buvo pristatyti Vilniaus ir Visagino kultūrinio planavimo taikymo atvejai, kuriuos kuravo Kūrybinių industrijų fakultetas.

Konferencija buvo skirta projekto „Cultural Planning as method for urban social innovation (Kultūrinis planavimas kaip miesto socialinių inovacijų įrankis)“, rezultatams ir perspektyvoms. Joje buvo pristatyti kūrybiniai metodai ir sprendimai, kuriuos įdiegė partneriai Baltijos jūros regiono miestuose – Gdanske, Guldborgsunde, Kaliningrade, Kylyje, Poryje, Rygoje, Vilniuje ir Visagine. 

Visagino kuratorė Oksana Denisenko su savo komanda rinko miesto statytojų ir pirmųjų gyventojų istorijas, ir tų istorijų pagrindu vystė maršrutus ir ekskursijas, kūrybines dirbtuves vaikams bei suaugusiems ir organizavo parodą, pristatančią miesto tapatumui svarbias veiklas. Vilniuje kultūrinio planavimo metodai buvo taikyti siekiant atskleisti Šnipiškių rajono daugiabučių dalies žaliųjų zonų potencialą ir stiprinant socialinius ryšius tarp gyventojų. Kuratorė Ieva Šimkonytė kartu su Ineta Pliekaityte ir menininku Pijumi Čeikausku ir vietos gyventojais gaivino daugiabučių kiemus: organizavo idėjų dirbtuves, sodininkystes bei miesto baldų dirbtuves. Kartu su Kūrybinių industrijų fakulteto studentais, talkininkaujant vietos partneriui, miesto žaidimų ir tyrimų laboratorijai „Laimikis.lt“, buvo sukurti žaidybiniai maršrutai rajone. Menininkas P. Čeikauskas pažymėjo maršrutus figūromis, menančiomis rajono personažus – sodininkus, katinus, šikšnosparnius, kt.

„Per kūrybines intervencijas ir dalyvaujamąjį dizainą siekėmė atskleisti atvirų kiemų daugiabučių rajonuose privalumus. Tai kasdienio pasivaikščiojimo ir socialinių kontaktų vietos, kurios turi neatskleisto kultūrinio potencialo. Prie mūsų dirbtuvių prisijungė gyventojai, kurie siekia kiemus paversti kūrybinių veiklų vietomis; dažniausiai tai mažus vaikus auginantys tėvai“, – komentavo Vilniaus veiklas pristačiusi projekto vadovė dr. Jekaterina Lavrinec. Ji pažymi, kad kultūriniame planavime išskirtinis vaidmuo atitenka studentams, kurių kūrybiniai projektai buvo skirti naujų kūrybinių veiklų ir kultūrinių maršrutų įdiegimui: „Dėl karantino apribojimų studentai ėmė kurti kultūrinius maršrutus skirtinguose miestuose, pagal savo buvimo vietą. Tai išplėtė kultūrinio planavimo metodo taikymo geografiją, leido užmegzti bendradarbiavimą su skirtingų miestų ir miestelių bendruomenėmis, savivaldybėmis. Studentai įdiegė net 58 kultūrinius maršrutus, kuriuos išbandė su vietovių gyventojais! Sulaukėme teigiamų atsiliepimų iš Baltijos jūros regiono institucijų atstovų: didžiąja dalimi tai Baltijos jūros regiono savivaldybės arba su jomis bendradarbiaujantys fondai, Baltijos jūros regiono mastu veikiančios asociacijos“.

Kūrybinių industrijų fakulteto veiklas ir universiteto vaidmenį kultūriniame planavime Rygos konferencijoje komentavo ir dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė. Dekanė pabrėžė, kad VILNIUS TECH universitetas sudaro sąlygas studentams dalyvauti tyrimuose ir įgyvendinti kūrybinius projektus, siekia aktyviai dalyvauti miesto ir jo rajonų gyvenime. Ji atkreipė dėmesį, kad kultūrinis planavimas tapo fakulteto studijų programose esančių kursų („Miesto studijos“, „Kūrybinės miesto veiklos“) dalimi, todėl būsimieji komunikacijos specialistai jau studijų laikais gali išbandyti kultūrinio planavimo metodus plėtodami kūrybinius projektus. 

Su programa ir konferencijos medžiaga galima susipažinti čia.
Plačiau apie miestų kultūrinį planavimą galima susipažinti čia.

VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultetas yra projekto „Kultūrinis planavimas kaip miesto socialinių inovacijų įrankis“ (santrumpa UrbCulturalPlanning) partneris, ir džiaugiasi galėdamas prisidėti prie tvaresnių miestų kūrimo. Projektu siekiama ištirti ir įdiegti kūrybines metodikas, skirtas įtraukiam kaimynijų vystymui, sukurti sąlygas gyventojams ir institucijų atstovams suformuoti ir taikyti kultūrinio planavimo metodus. Tokiu būdu stiprinamas Baltijos jūros regiono valstybinių institucijų, gyventojų ir vietos NVO bendradarbiavimas. Tarptautinis projektas jungia 14 projekto partnerių ir 35 asocijuotas organizacijas 8 šalyse. Projektas finansuojamas Interreg Baltic Sea Region programos lėšomis. Projekto trukmė: 2019 m. sausis - 2021 m. birželis (pratęsta).