Minint Tarptautinę neįgaliųjų dieną ir trisdešimtmetį po pirmojo aplinkos prieinamumo žmonėms reguliuojančio teisės akto Lietuvoje priėmimo, LR Seime vyko konferencija „LIETUVA VISIEMS 2023“. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto inicijuotas renginys sutelkė įvairių šalių, įstaigų ir organizacijų ekspertus diskusijai apie prieinamos aplinkos visiems kūrimą.

Įtrauki aplinka

„Svarbu tai, kaip žmogus dalyvauja procese, kaip jis jaučiasi ir kokius ryšius kuria su aplinka, kurie, laikui bėgant, aplinkai keičiantis, keičiasi taip pat“, – konferenciją pradėjo prof. Dak Kopec, mokslininkas iš Las Vegaso Nevados universiteto.

Taip pat dėmesio sulaukė ne tik fizinė aplinka, bet ir paslaugų ir prekių prieinamumo sektorius. Svajūnė Sirvydytė, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja dalinosi Lietuvos pasiekimais šioje srityje, remiantis 2019 m. priimta Prieinamumo direktyva. Ekspertė taip pat pažymėjo, kad socialinės iniciatyvos yra labai reikšmingos, kuriant prieinamas paslaugas ir daugėja verslų, siekiančių tapti socialiai atsakingais.

Miestai pritaikyti visiems

Antroji dalis buvo skirta praktiniams pavyzdžiams. Juos pristatė tarptautinėje arenoje gerai žinomas urbanizmo ekspertas Jahn Gehl iš Danijos. J. Gehl kalbėjo apie visame pasaulyje įgyvendintus projektus, kurie padeda kurti humanizuotą aplinką, ir pabrėžė, kad aplinkos prieinamumas nėra kuriamas įspėjamaisiais, draudžiamaisiais ženklais ar ribojant pėsčiųjų judėjimą kitomis kliūtimis.

Ekspertas iš Danijos paskyrė ne vieną dešimtmetį žmonių stebėjimui mieste ir savo tyrimais – priemonių rinkinių projektuotojams, plačiajai visuomenei – pasidalino savo knygoje „Miestai žmonėms“, kurią šiais metais leidykla LAPAS išleido lietuvių kalba.

Egidijus Grigonis, Lietuvos paraplegikų asociacijos atstovas, citavo Jan Gehl mintis ir atskleidė statybą Lietuvoje reguliuojančių teisės aktų nepakankamą tikslumą, trūkumą aiškesnių projektų vertinimo kriterijų bei dalinosi teigiamais ir neigiamais praktiniais pavyzdžiais Lietuvoje. 

VILNIUS TECH Architektūros fakulteto profesorius prof. dr. Gintaras Stauskis papildė šią mintį: „Reglamentas nustato tik minimalius reikalavimus, kurie negarantuoja aukštos kokybės, o ją norint pasiekti būtini aukšto lygio, kūrybingai žvelgiantys į iššūkius specialistai“.

G. Stauskis, prisidėjęs rengiant visus su aplinkos prieinamumu susijusius teisės aktus Lietuvoje, pristatė atliktus Lietuvos miestų tyrimus, apimančius konkrečias problemines vietas miestuose ir skatino visuomenę susitelkti, nes tik bendrystė gali atnešti efektyvų rezultatą.

Įgalinantys statiniai

„Pokytis gali įvykti būnant, dalyvaujant, patiriant, parodant, o ne tik girdint“, – savo pranešimą pradėjo LR Seimo narė Monika Ošmianskienė.
 
M. Ošmianskienė savo pranešime pateikė pavyzdžių, kaip bendruomenės iniciatyvos gali turėti reikšmingos įtakos kuriant pastatus, pritaikytus plačiajai visuomenei. Seimo narė kvietė visus nebijoti kalbėti apie jų poreikius ir norą būti visaverčiais visuomenės nariais.
 
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistas Artūras Romualdas Zumaras pasidalino savo asmenine istorija. Pranešėjas kvietė kuriant aplinką įvertinti, kad universalus dizainas gali tapti reikalingu kiekvienam skirtingame gyvenimo etape ar situacijoje.

Taip pat buvo pristatytos įtraukios mokyklos kūrimo idėjos ir koks yra reikšmingas ugdymas nuo pirmų dienų, parodant žmonių įvairovę ir poreikių skirtumus. Barbara Pampe, Pedagoginės architektūros ir dalyvaujamojo projektavimo ekspertė, architektė iš Vokietijos Montag Stiftung Jugend und Gesellschaft fondo, kvietė eiti drauge su vaikais pasivaikščioti ir mokyti stebėti aplinką, žmones, savo bei kitų poreikius.
 
Konferencijos metu buvo priimta rezoliucija, kurią patikslinus pagal konferencijos dalyvių įžvalgas, bus kreipiamasi į Lietuvos Respublikos institucijas, atsakingas už aplinkos prieinamumo klausimų reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę, prašant imtis konkrečių veiksmų sprendžiant rezoliucijoje numatytus klausimus.

Konferenciją organizavo VILNIUS TECH Architektūros fakultetas. Konferenciją globoja: LR Seimas, LR Aplinkos ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Konferenciją dalinai finansavo Lietuvos mokslo taryba. Rėmėjai: Danijos kultūros institutas, UAB Paradis, MB Ekodarna, UAB Teida.

Konferencijos įrašą galima peržiūrėti internete, Atviro Seimo Youtube kanale.

Nuotraukos Alekso Jauniaus