Lietuvos mokslo taryba (LMT) finansuos 42 mokslininkų grupių projektus. Trys iš jų įgyvendinami Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS )TECH Fundamentinių mokslų (FMF) fakulteto mokslininkų grupių. 

FMF vienintelis VILNIUS TECH,  laimėjęs projektus šiame LMT kvietime. Bendras trims mokslo projektams skirtas finansavimas siekia 450 tūkst. Eur.

Trys VILNIUS TECH FMF mokslininkų grupių projektų paraiškos, kurios buvo pateiktos į trečią konkursinę grupę – Gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų. LMT laimėjusių VILNIUS TECH projektų tematikos: 
•    Nauji antimikrobiniai preparatai sveikam ir saugiam maistui; vadovė prof. dr. Jolanta Sereikaitė;
•    Nanometrinės skyros, didelės galios pjezoelektrinės hibridinės giroskopinės stabilizavimo sistemos kūrimas ir tyrimas; vadovas prof. dr. Dalius Mažeika;
•    Transportinės RNR modifikuotų heterociklinių bazių metaboliniai virsmai; vadovė prof. dr. Daiva Tauraitė.

VILNIUS TECH projektai

prof. dr. Jolanta Sereikaitė:
Patogeniniai mikroorganizmai yra daugelio ligų priežastimi ir turi didelių socialinių-ekonominių pasekmių. Žmonių vartojamo maisto saugos ir mikrobiologinės kontrolės užtikrinimas yra svarbi problema. Visiems gerai žinomas terminis maisto apdorojimas ir cheminių konservantų naudojimas. Tačiau terminis maisto apdorojimas kartais keičia organoleptines maisto savybes ar mažina maistinę vertę. Per didelis sintetinių maisto konservantų vartojimas gali sukelti nepageidaujamų sveikatos problemų. Be to, didėja vartotojų poreikis kokybiškam natūraliam be cheminių konservantų maistui. Kaip alternatyva maisto saugos užtikrinimui, domimasi antimikrobiniais peptidais ir baltymais, kurie yra produkuojami „gerųjų“ maiste sutinkamų mikroorganizmų. Mokslininkų grupių projekto „ Nauji antimikrobiniai preparatai sveikam ir saugiam maistui“, finansuojamo Lietuvos mokslo tarybos, tikslas yra kurti naujas ir efektyvias antimikrobinių agentų pernašos sistemas, panaudojant įkapsuliavimo technologijas. Projektas bus vykdomas kartu su partneriu - Gamtos tyrimų centro Genetikos laboratorija. Ilgametis neformalus bendradarbiavimas su prof. Elenos Servienės vadovaujama laboratorija yra labai produktyvus ir turi sinerginį efektą tiek žmogiškųjų išteklių, tiek ir mokslinių kompetencijų požiūriu.

prof. dr. Dalius Mažeika: 
Projekto tyrimai bus siejami su mažo ar vidutinio dydžio palydovo padėties erdvėje valdymu ir palydovo stabilizavimu pasiūlant naują hibridinę pjezoelektrinę giroskopinę stabilizavimo sistemą. Dažniausiai skraidančio objekto erdvėje pozicionavimui naudojamos giroskopinės sistemos pagrįstos elektromagnetinėmis pavaromis, tačiau jos turi esminius trūkumus tokius kaip mažas pavaros masės ir jos galios santykis bei žema judesio skiriamoji geba. Papildomo svorio iškėlimas į orbitą gali kainuoti dešimtimis tūkstančių eurų, o 400 km aukštyje kelių mikrometrų paklaida gali pavirsti į kilometrus ar net dešimtis kilometrų žemės paviršiuje. Kartu su projekto partneriais iš Vytauto Didžiojo universiteto sieksime sukurti nanometrinės skiriamosios gebos, didelės galios hibridinę pjezoelektrinę pavarą ir jos adaptyvią valdymo sistemą, kuri leistų išspęsti anksčiau minėtas problemas. Projekte bus pasiūlytos naujos struktūrinės schemos, giroskopo pavaros valdymo algoritmai, atlikti skaitiniai ir eksperimentiniai tyrimai. Projekto rezultatai bus pristatomi tarptautinėse konferencijose, publikuojami moksliniuose žurnaluose, o nauja stabilizavimo sistema patentuojama nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.  

prof. dr. Daiva Tauraitė: 
RNR yra molekulė, dalyvaujanti daugelyje ląstelinių procesų. Ji dažnai yra modifikuota įvairiomis cheminėmis grupėmis, kurios tiriamos dėl svarbaus vaidmens sergant mitochondrijų ligomis, neurologiniais sutrikimais ir vėžiu. Kai kurios modifikuoti heterociklinės bazės taip pat naudojamos šiuolaikinėse mRNR vakcinose. Vykdant projektą „Transportinės RNR modifikuotų heterociklinių bazių metaboliniai virsmai“ bus ieškoma naujų fermentų, dalyvaujančių tokių bazių metabolizme bei tiriamos jų panaudojimo galimybės reguliuojant vaistų patekimą į ląsteles bei mRNR vakcinų tobulinimui. Projektas bus vykdomas VILNIUS TECH, Fundamentinių mokslų fakulteto, Chemijos ir bioinžinerijos katedroje.
Lietuvos mokslo taryba vertino 366 paraiškas keturiose konkursuose. Tai vienas gausiausių ir populiariausių kvietimų Lietuvoje. Remdamasi administracinio ir ekspertinio vertinimo rezultatais LMT nusprendė finansuoti 89 mokslininkų grupių projektus. Tai reiškia, kad vidutiniškai kas ketvirta paraiška gavo finansavimą.