Sausio pabaigoje vyko nuotolinės dirbtuvės su Šnipiškių rajono gyventojais, siekiant apžvelgti daugiabučių kiemų ir žalių zonų potencialą ir išvystyti kiemų gaivinimo idėjas. Gyventojų įtraukimas į savo rajono vystymą yra vienas esminių kultūrinio planavimo principų, o miesto baldai – viena iš priemonių praplėsti rajonų erdvių funkcijas. 

2019-2020 metais Kūrybinių industrijų fakulteto tyrėjai atliko Šnipiškių daugiabučių dalies rajono tyrimą siekdami atskleisti rajono urbanistinį, socialinį ir kultūrinį potencialą. Kaip pabrėžia Kūrybinių industrijų fakulteto kartu su Baltijos jūros regiono partneriais vykdomo projekto „Kultūrinis miesto planavimas“ vadovė dr. Jekaterina Lavrinec: „rajonų transformacija gali vykti per minkštąsias veiklas. Radikalūs gyvenamosios vietos pokyčiai neretai gali kelti gyventojams neigiamas reakcijas, ypač kai gyventojai nėra įtraukiami į vietovių planavimo ir formavimo procesus. Tyrimo metu pamatėme, kad gamtinis rajono potencialas ir atvirų kiemų sistema pačių gyventojų yra įvardijami kaip jų rekreacijai, sveikatai ir socializacijai svarbūs komponentai. Tačiau šis potencialas aukojamas chaotiškai besiplečiantiems parkingams. Patys kiemai galėtų būti gaivinami gyventojų pastangomis, tuo tarpu automobilizacijos priežastis ir padariniai turi būti sprendžiami centralizuotai, priešingu atveju tai tampa konfliktų kiemuose priežastimi“. 

Rajono kiemų gaivinimo prototipų kūrimui ir kontakto su gyventojais užmezgimui buvo sukurta „Savas kieme“ grupė, kuri jau praeitą pusmetį gaivino Šnipiškių kiemus meniniais inkliuzais (Šnipiškių katinų serija) ir kūrybinėmis užduotimis (advento žaidybinių užduočių kalendorius). Komentuoja „Savas kieme“ projekto viena iš kuratorių Ieva Šimkonytė: „miesto baldai gali būti kaip metodas arba įrankis formuojant žaliąsias erdves tuo pačiu gerinant sąlygas gyventojų įsitraukimui ir bendruomeniškumui. „Savas kieme“ komanda suorganizavo idėjų generavimo dirbtuves su vietiniais gyventojais ir skirtingų sričių ekspertais. Kvietėme drauge kurti idėjas, kokie miesto baldai galėtų atsirasti kieme pavasarį“. 

Dirbtuvių metu dalyviai buvo trumpai supažindinti su “co-design” metodu taip atskleidžiant gyventojų įsitraukimo svarbą nuo pat idėjų vystymo pradžios. Kaip pabrėžia dirbtuvių organizatorės, „ne kas kitas, o patys gyventojai yra savo rajono ir gyvenamosios aplinkos žinovai, kurių kasdieniai pastebėjimai padidina galimybes sukurti tokius miesto baldus, kurie formuotų vietos dvasią bei kurtų naujų veiklų galimybes kiemuose, į kurias gyventojai būtų suinteresuoti įsitraukti“. Įvykusių dirbtuvių metu gyventojai akcentavo rajono tapatumo paieškų ir biologinės įvairovės svarbą, ir siūlė gamtos pažinimo veiklas. Dėl karantino apribojimų, dirbtuvės vyko nuotoliniu būdu.

Dirbtuvių metu, idėjų generavimas buvo vykdomas per skirtingus kūrybinius pratimus. Tai leido atsiskleisti dalyvių vaizduotei ir įtraukti gyventojus atvirai dėstyti mintis, ir lygiavertiškai įsitraukti į diskusijas ne tik su kitais gyventojais bet ir su urbanistais, architektais ir kitų sričių profesionalais. Procesą iliustravo vietinis menininkas Pijus Čeikauskas, kuris žaismingai vizualizavo ir konkretizavimo išsakytas mintis taip kūrybiškai prisidėdamas prie jų vystymo.

VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultetas yra projekto „Kultūrinis planavimas kaip miesto socialinių inovacijų įrankis“ (santrumpa UrbCulturalPlanning) partneris, ir džiaugiasi galėdamas prisidėti prie tvaresnių miestų kūrimo. Projektu siekiama ištirti ir įdiegti kūrybines metodikas, skirtas įtraukiam kaimynijų vystymui, sukurti sąlygas gyventojams ir institucijų atstovams suformuoti ir taikyti kultūrinio planavimo metodus. Tokiu būdu stiprinamas Baltijos jūros regiono valstybinių institucijų, gyventojų ir vietos NVO bendradarbiavimas. Tarptautinis projektas jungia 14 projekto partnerių ir 35 asocijuotas organizacijas 8 šalyse. Projektas finansuojamas Interreg Baltic Sea Region programos lėšomis. Projekto trukmė: 2019 m. sausis - 2021 m. birželis (pratęsta).