Europos Kosmoso agentūra (EKA) kartu su Inovacijų agentūra paskelbė naują Lietuvai skirtą finansavimo kvietimą, kurio vertė – 1 mln. eurų. Šios investicijos numatytos tiems, kas veikia ar turi potencialo veikti kosmoso srityje. Pernai skelbto finansavimo galimybėmis pasinaudojo 8 Lietuvos įmonės ir mokslo institucijos, jos kurs inovacijas, skirtas tiek kosmoso misijoms, tiek pritaikymui Žemėje. 
 

„Tai dar viena galimybė stiprinti šalies pozicijas globalioje kosmoso ekonomikoje ir prisidėti prie technologinių sprendimų, keičiančių ateitį. Investicijos padės mokslui ir verslui palaipsniui įsitraukti į sudėtingą, bet įdomią kosmoso ekosistemą, kur gimsta plačiai taikomos inovacijos – nuo telekomunikacijų ir geoinformacinių paslaugų iki aplinkos stebėjimo ar klimato tyrimų“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 
 

EKA finansavimo programa, vadinama „Requesting Party Activities“ (RPA), yra skirta įmonėms, startuoliams ir aukštojo mokslo bei mokslinių tyrimų institucijoms, kurios veikia ar turi potencialo veikti kosmoso srityje. 
 

Pasak Inovacijų agentūros „Space Hub“ grupės vadovės Eglės Elenos Šataitės, programos metu gali būti finansuojamos tiriamosios ir parengiamosios veiklos, su skrydžiais ir antžeminiais segmentais susijusi mokslinių tyrimų plėtra bei kosmoso mokslo veikla. Taip pat – kosmoso paslaugos ir edukacinės veiklos, įskaitant doktorantūros studijų finansavimą, kursus, mokymus bei seminarus. 
 

Didžiausia vienam projektui skiriama lėšų suma priklauso nuo finansuojamos veiklos – svyruoja nuo 50 tūkst. iki 400 tūkst. eurų. Visoms veikloms, išskyrus kosmoso paslaugas, galimas iki 100 proc. finansavimas. 
 

Kosmoso populiarumas auga 
 

Pasak E. E. Šataitės, Lietuvos kosmoso ekosistema tampa vis imlesnė investicijoms. Pavyzdžiui, per praėjusius metus paraiškų skaičius augo daugiau kaip du kartus – 2022 m. buvo pateikta 10 paraiškų, 2023 m. – jau 26. Palyginimui 2021 m. kosmoso finansavimui buvo pateiktos vos 3 paraiškos. 
 

„Anksčiau verslus turėjome aktyviai skatinti pretenduoti į finansavimą. Dabar gaunamų paraiškų skaičius gerokai viršija EKA investicijų krepšelį. Taip pat verslai vis dažniau dalyvauja įvairiose tarptautinėse programose, vykdo bendrus projektus su užsienio parneriais, investicijas pritraukia iš skirtingų šaltinių. Esame įdomūs ir vertingi pasauliui, todėl Lietuvos konkurencingumas nuolat auga“, – sako E. E. Šataitė. 
 

Lietuviškos kosmoso inovacijos yra patrauklios ne tik savo unikaliomis idėjomis, bet ir plačiu pritaikymo potencialu. Pavyzdžiui, su EKA finansavimo sutartį pasirašiusi įmonė „Bioanalizės sistemos“ siekia išplėtoti ateities astronautų sveikatos tyrimus, kurdama biosensorių, kuris realiu laiku matuos raumenų sumažėjimą kosmoso misijų metu. Šis biosensorius gali būti lengvai pritaikytas ir Žemėje, suteikiant naujas galimybes nuotolinei sveikatos priežiūrai, ypač senyvo amžiaus žmonių ar ligotų pacientų priežiūrai, taip padedant stebėti ir valdyti jų sveikatos būklę.
 

Kita EKA investicijas pritraukusi bendrovė „Geomatrix“ kuria dvi su duomenimis iš kosmoso palydovų susijusias sistemas, jau duodančias naudą žemės ūkiui. Viena jų padeda žemdirbiams ir draudimo įmonėms tiksliai įvertinti žalą po audrų. Kita, GRAMS sistema, skirta pieno pramonei, pasitelkiant „Copernicus“ palydovų duomenis bei pažangius Žemės stebėjimo algoritmus leidžia efektyviau valdyti pievas ir planuoti galvijų ganyklas. Šios platformos didina žemės ūkio efektyvumą ir mažina kaštus, prisideda prie resursų optimizavimo ir poveikio aplinkai mažinimo. 
 

Bendrovė „Geld Baltic“ („Super Garden“), pasinaudojusi EKA finansavimu, kuria naujos kartos kosminius užkandžius iš liofilizuotų komponentų, kurie yra išdžiovinti šaldant vakuume, išsaugant skonį bei struktūrą. Užkandžiai išlaiko aukštos kokybės maistines medžiagas, kurios turėtų užtikrinti subalansuotą mitybą astronautams ilgalaikių kosminių misijų metu. Tokius pačius užkandžius žemėje galėtų naudoti ekstremalių sąlygų darbuotojai, keliautojai į atokias vietas, gamtos mėgėjai, sportininkai, žmonės turintys specialius mitybos poreikius ir humanitarinių pagalbos misijų dalyviai.
 

Praėjusių metų EKA kvietimo finansavimas buvo paskirstytas 8 Lietuvos verslo ir mokslo projektams, kurių bendra vertė siekė beveik 1 mln. eurų. Be jau anksčiau minėtų įmonių, investicijų taip pat sulaukė bendrovės „Uvireso“, „Adscensus“, Fizinių ir technologijos mokslų centras irVilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH). 
 

Pranešimą paskelbė: Inovacijų agentūra, Všį