„Šiuolaikinės muzikos festivaliai atlieka svarbų vaidmenį remiant Lietuvos muzikos pramonę, pritraukiant turizmą ir populiarinant Lietuvą kaip kultūrinę kryptį. Muzikiniuose festivaliuose susirinkę žmonės gali ne tik atsipalaiduoti, bet ir pamatyti bei išgirsti kažką naujo, kas ateityje gali sužadinti jų kūrybiškumą ir inovatyvumą. Tačiau, kad ir kokie muzikantai festivalyje grotų, kad ir kokias menines instaliacijas ar unikalias patirtis organizatoriai siūlytų – be geros išorinės komunikacijos sklaidos, festivalis lengvai gali tapti nuostolingas“ - taip teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų industrijų absolventė Mintarė Palevičiūtė (vad. lekt. Jovilė Barevičiūtė) bakalauro baigiamojo darbo temai pasirinkusi būtent šią temą. 

Mintare, sakykite, kodėl pasirinkote bakalauro baigiamojo darbo temą – apie šiuolaikinės muzikos festivalių išorinę komunikaciją? Kodėl ji Jums buvo aktuali?

Studijuodama pramogų industrijas turėjau galimybę įsitraukti į veiklas, organizuojant muzikos festivalius, tad buvo sužadintas smalsumas, kuris vedė iki noro domėtis plačiau ir atlikti mokslinį tyrimą. Dauguma mano, kad šiuolaikinė muzika yra populiarioji muzika, kurią groja radijo stotys, tačiau tai nebūtinai yra tiesa. Nesu muzikologė, tačiau šiuolaikinės muzikos sąvoka supratau kaip eksperimentinę muziką, kuri gali turėti skirtingus žanrus, kaip: šiuolaikinė klasikinė muzika, šiuolaikinė elektroninė muzika ir pan. Plačiąja prasme šiuolaikinės muzikos šiuolaikiškumas reiškia, kad šiuolaikinė muzika yra nevienalytė XX-XXI a. Europos ir JAV kompozicinė ir atlikimo praktika, kuri laikoma estetiškai pažangia, progresyvia, eksperimentine ar novatoriška (Thompsom, 2020).

Bakalauro baigiamajame darbe išsamiai pristatote šiuolaikinius muzikos festivalius,  kuo jie išsiskiria iš kitų muzikos festivalių?

Šiuolaikiniai muzikos festivaliai, žinoma, išsiskiria savo muzikiniu repertuaru bei pasižymi skirtingais muzikos žanrais. Tai kas būdinga festivaliui „Permainų muzika“, gali visiškai skirtis nuo „Druskomanija“ festivalio ir pan. Taip pat, festivaliai išsiskiria savo lokacijomis, kuriose atliekami muzikos kūriniai, jos gali keistis nuo tradicinės ir mums įprastos koncertų salės iki geležinkelio stoties!

Įdomu tai, kad festivaliuose galima artimiau susipažinti su atliktu kūriniu bei pačia šiuolaikine muzika, kurią klausytojai dažnai supranta skirtingai. O siekiant praplėsti šiuolaikinio meno sąvoka, šalia muzikinės programos siūlomi šiuolaikinio meno performansai, parodos ar kino filmai. 

Koks atliktų kiekybinio ir kokybinio tyrimo rezultatas Tave pačią labiausiai nustebino?

Kiekybinio tyrimo rezultatai padėjo įvertinti Lietuvos auditorijos susipažinimą su šiuolaikiniais muzikos festivaliais ir jų išorine komunikacija, o kokybinio tyrimo rezultatai išryškino šešių Lietuvos populiariausių šiuolaikinės muzikos festivalių naudojamus komunikacijos kanalus.

Rezultatai buvo panašūs, kokių ir tikėjausi – žmonėms trūksta informacijos apie pačią šiuolaikinę muziką ir ją propaguojančius Lietuvos šiuolaikinės muzikos festivalius. Festivalių išorinė komunikacija sunkiai pasiekė mano tirtus respondentus, kas leido daryti išvadas, jog egzistuojanti festivalių auditorija (kuri tyrime pasižymėjo kaip apsilankiusi viename iš festivalių) yra vyresnio amžiaus ir „labiau išsilavinusi“, turinti magistratūros ar daktaro (mokslininko) laipsnį, o jaunąją auditoriją pasiekti ir pritraukti sekasi sunkiai. Atsižvelgiant į tai, darbe pateikiau rekomendacijas, kurios buvo skirtos komunikacijos specialistams, dirbantiems su šiuolaikinės muzikos festivalio viešinimu, šiuolaikinės muzikos atlikėjams ar kompozitoriams bei šiuolaikinės muzikos festivalių programos sudarytojams. 

Nuoseklus komunikacijos planas, žiniasklaida, radijas, tvarkingas tinklapis, kiti socialiai tinklai bei reklama juose gali padėti padidinti ne tik festivalių žinomumą, bet ir plačiau edukuoti visuomenę apie šiuolaikinės muzikos konceptą bei pritraukti naujų, potencialių lankytojų.

Remiantis tyrimų rezultatais, parengėte projektinę dalį, pristatykite ją trumpai.

Atlikus kokybinį tyrimą, paaiškėjo, kad nė vienas iš festivalių neturi savo naujienlaiškių, todėl  būtent jų planą ir nusprendžiau sukurti festivaliui „Druskomanija“. 

Savo projektinėje dalyje susitelkiau ne tik į patį naujienlaiškį, jo integravimą bei tam tikros schemos kūrimą kaip laiškai turėtų pasiekti skirtingus prenumeratorius (naujus, ilgalaikius, švenčiančius gimtadienius ir pan.). Bet ir pateikiau naujienlaiškio vizualų pop-up ir prenumeratorių skiltis, leidžiančias žmonėms užsiprenumeruoti naujienlaiškį ir, žinoma, patį planą su pradiniu turiniu mėnesiui (datomis, segmentais, temomis, laiškų pavadinimais, laiškų tikslo kategorijomis), siunčiant naujienlaiškį kartą į savaitę.

Esate Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų bakalauro studijų absolventė, ką patartumėte jaunimui, kuris dar tik renkasi studijas Kūrybinių industrijų fakultete?

Patarimas, kurį ir pati stengiuosi sau nuolatos kartoti: „Nebijok. Eik ir daryk! O jei nepasiseks, bandyk iš naujo!“. Ir nors jis skamba gan gyvenimiškai, labai tinka ir studijose. 

Kūrybinių industrijų fakultete gausite įvairovę ir visai nesvarbu ar pasirinksite, kaip aš,  pramogų industrijų programą ar kitą. Šis fakultetas leis prisiliesti prie įvairiausių kūrybinių veiklų, kurios vėliau gali tapti hobiu, darbu ar asmeniniu verslu. Išbandysite save kino aikštelėje, rengsite marketinginę strategiją, prisiliesite prie grafinio dizaino, o po to apskaičiuosite pačių  sukurto projekto sąmatą. Ir nors iš pirmo žvilgsnio gali būti baisu,  kaip įmanoma viską spėti ir viską išmokti, bet iš tikrųjų to daryti net nereikia. Šios studijos jums leidžia ir jus skatina kurti, jei ne vienaip, tai kitaip ir jūs galų gale pajusit kaip. Kūrėjų pasauliui visada reikės, o ypač drąsių.


Straipsnį parengė -  VILNIUS TECH novatorė, Kūrybinių industrijų fakulteto lektorė dr. Dovilė Lisauskienė