Šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja vienareikšmiškas požiūris į modernistinę architektūrą: dalis jos – mylima ir gerbiama, kita – atstumiama. Kas lemia šį kontrastą ir kodėl tai svarbu? Į šiuos klausimus bus atsakyta gegužės 9–10 d. tarptautinėje mokslinėje konferencijoje – „Netobulas Modernizmas“, kurią organizuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakultetas (AF).

Konferencijos tema – ypač aktuali, mat dviprasmiškas modernistinės XX a. architektūros vertinimas apsunkina jos pritaikymą šiuolaikiniams poreikiams ir sprendimų priėmimą. Pasak AF tarptautiškumo prodekanės dr. Katerynos Didenko, iššūkiai ypač dideli šalyse, kur dėl posovietinės ar pokolonijinės tautų traumos ir nebaigto tautinio tapatumo formavimosi idėjos buvo politizuotos. 

„Viena vertus, įtaka nusistovėjusioms tradicijoms kūrė naujas tapatybes, kita vertus, modernistinės architektūros paveldas pradėtas sieti su politinių režimų veiklomis ir tragiškais įvykiais, tad formavosi atmetimo jausmas“, – teigia dr. K. Didenko.

Jai antrina ir AF mokslo prodekanė dr. Eglė Bagušinskaitė, teigianti, kad tarpukario modernizmas yra priimtas  ir gerbiamas, o sovietmečio – keliantis ypač daug diskusijų.  Anot jos, svarbu domėtis, kokią įtaką architektūrai, jos vertinimui ir kokybei turi įvairūs kontekstai.

„Pavyzdžiui, tarpukario modernistinė Kauno, Asmaros, Tel Avivo „Baltojo miesto“ architektūra yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir su pasididžiavimu bus pristatyta konferencijoje. Tuo tarpu XX a. II pusės modernizmas neretai kelia neigiamas asociacijas ir kuria nepriimtinos ar neįvertintos architektūros įspūdį“, – dalijasi  VILNIUS TECH mokslininkė.

Kaip dabar vertinti modernistinę architektūrą ir miestovaizdžius, kurie net pasikeitus politiniam kontekstui, atspindi idėjas, prieštaraujančias demokratinei, liberaliai šiuolaikinės visuomenės pasaulėžiūrai? Koks mūsų santykis su šio laikotarpio paveldu?

Konferencijoje bus aptarti politiniai, socialiniai ir kultūriniai modernistinio paveldo vertinimo ir išsaugojimo aspektai. Kadangi modernistinė architektūra, nepaisant tarptautiškumo ir bendrų bruožų, pasižymi įvairove, prie diskusijos prisijungs užsienio šalių atstovai – skirtinga profesinė patirtis ir ekspertinės žinios leis ją įvertinti objektyviau. Į konferenciją atvyks mokslininkai iš Eritrėjos, Izraelio, Kipro, Kosovo, Lenkijos, Libano, Kanados, Portugalijos, Sakartvelo, Vokietijos. Maždaug trečdalis pranešėjų bus Ukrainos mokslininkai, tad Ukrainos modernistinio paveldo išsaugojimui bus skiriamas ypatingas dėmesys. 

„Netobulą Modernizmą“ organizuoja VILNIUS TECH Architektūros fakultetas, tarptautinis partneris – DOCOMOMO International. Konferencijos rėmėjai: Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos, „Domus galerija“. Daugiau informacijos rasite čia.