Gegužės 17 d. Inovacijų agentūros organizuotame renginyje skirtingų sričių mokslo ir verslo atstovų konsorciumai pristatė, kaip įgyvendins misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas. Jos efektyviai prisidės prie visuomenei opių onkologinių ir paveldimų ligų gydymo, klimato kaitos bei šalies kibernetinio atsparumo problemų sprendimo. Bendra visų trijų projektų vertė siekia 94,612 mln. Eurų.

Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto suburti konsorciumai suvienys mokslo žinias ir ilgametę patirtį turinčius verslo atstovus su tikslu ne tik rasti inovatyvius, moksliniais tyrimais grįstus sprendimus, bet ir užtikrinti sklandų jų komercializavimą.

Projekto metu įkurti kompetencijų centrai sustiprins visą šalies inovacijų ekosistemą ir paskatins Lietuvos transformaciją į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen pabrėžia, kad toks veikimo modelis yra naujas pažangos etapas, kuris padidins Lietuvos konkurencingumą:  „Mokslo ir verslo tandemas atveria naujas galimybes įgalinti mokslo žinias. Stipriausi konsorciumai įgyvendins didelio masto projektus: bus įkurti 3 kompetencijų centrai, įgyvendinta daugiau kaip 20 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų, sukurta apie 30 unikalių produktų bei įkurtos 22 atžalinės įmonės. Tai neabejotinas postūmis link inovatyvios, progresyvios ir tvaresnės ekonomikos kūrimo“, – teigė Neringa Morozaitė-Rasmussen.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Justo Nugaro teigimu, misijomis grįstos programos išsiskiria rezultatų ilgaamžiškumu: „Tai kompleksinės programos, kurios neapsiribos baigtiniais rezultatais. Projektų metu sukurta infrastruktūra ir kompetencijų plėtimo galimybės suteiks galimybę ir toliau vystyti reikšmingus tyrimus onkologinių, paveldimų ligų gydymo, klimato kaitos ir kibernetinio saugumo srityse. O įsteigti kompetencijų centrai ateityje padės pritraukti dar daugiau talentų, kurie sieks inovatyvių sprendimų visuomenei itin svarbiose srityse“, – pabrėžė viceministras.

Misijų įgyvendinimo planuose – nauji kompetencijų centrai, unikalūs produktai, moksliniai tyrimai

Misijomis grįstos mokslo ir inovacijų programos yra suskirstytos į 3 temas. Kiekvienos iš jų įgyvendinimui buvo atrinkta po vieną konsorciumą.

Ties inovacijų sveikatai tema dirbs Vilniaus universiteto suburtas konsorciumas. Jis planuoja įkurti transliacinį genų technologijos centrą. Tokio centro įkūrimas padės paspartinti technologijų perkėlimą į sveikatos priežiūros veiklas tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. Šiame centre įgyvendinami projektai prisidės prie onkologinių ir paveldimų ligų gydymo. Numatoma bendra projekto vertė – 32,9 mln. eurų.

Saugios ir įtraukios e. visuomenės sferoje programą įgyvendins Kauno Technologijos universiteto konsorciumas. Jis vystys projektą, susijusį su skaitmenine gynyba, skirtą visuomenės saugumui ir atsparumui stiprinti. Planuojama įsteigti informacinių ir ryšių technologijų kompetencijų centrą. Projektui skiriama 24,07 mln. eurų.

Sumanios ir klimatui neutralios Lietuvos misijos įgyvendinimu rūpinsis Vilniaus Gedimino technikos universiteto vadovaujamas konsorciumas. Jis numato kurti technologinių universitetų ir įmonių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekosistema pagrįstas išmaniąsias, klimatui neutralias gamybos technologijas ir medžiagas. Šio konsorciumo veiklos bus orientuotos į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo technologijų vystymą, tvarių sprendimų statybų sektoriuje kūrimą, nuotekų valymo procesų tobulinimą bei kitų aplinkosaugos problemų sprendimą. Tam planuojama skirti 31,5 mln. eurų.

„Esu tikras, kad misija Sumani ir klimatui neutrali Lietuva ir konsorciumas SmartEcoTech yra ne tik svarbi žiedinės ekonomikos dalis, bet ir impulsas vystytis naujoms ekosistemoms Lietuvoje, tokioms kaip ConTech, ClimaTech, CleanTech ir pan. Misijos investicija į naujos kartos infrastruktūrą ir MTEP projektus prisidės prie klimatui neutralios Lietuvos ir padės mokslo atstovams vykdyti pažangiausius mokslinius tyrimus, įgauti naujų žinių“, – sakė Simonas Barsteiga, Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centro direktorius.

Pasak S. Barsteigos, investicijos į infrastruktūrą yra tik pirmas žingsninis. Jis būtinas inovacijoms gimti, bet mūsų ateities potencialas slypi ne infrastruktūroje, o žmonėse ir bendradarbiavime.

„Užtikrindami tinklaveiką (taip pat ir tarpdiscipliniškumą), žinių dalinimąsi bei tarptautiškumą, generuosime naujas idėjas ir projektus. Tikiu, kad kitas mūsų žingsnis bus žmogiškąjį ir intelektinį kapitalą vienijančio bendradarbiavimo skatinimas ir tinkamos reguliacinės aplinkos kūrimas. Lietuva turi mažai finansų ir žmogiškųjų išteklių, todėl atviro inovacijų modelio taikymas gali užtikrinti, kad skirtinguose sektoriuose įgytos kompetencijos bus panaudotos tiek verlse, tiek moksle ir svarbiausia – atsidurs studijų programose, kuriose ir bus ruošiami naujųjų ekosistemų dalyviai“, – kalbėjo S. Barsteiga.

Projektų įgyvendinimui – 89,310 mln. eurų finansavimas

Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programas inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o Inovacijų agentūra pasirašė sutartis su konsorciumais dėl bendradarbiavimo įgyvendinant programų projektus.

Prie veiklų įgyvendinimo reikšmingai prisidės projektams skiriamas 89,310 mln. eurų finansavimas. 77,677 mln. eurų bus skiriama iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“, o 11,633 mln. eurų – iš LR biudžeto.

Projektuose numatytos veiklos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. balandžio mėnesio.

Informacija apie konsorciumų narius

Inovacijos sveikatai tema projektą įgyvendins konsorciumas, kurį sudaro 8 nariai: Vilniaus universitetas, Fizinių ir technologijos mokslų centras, VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos“, UAB „Femtika“, UAB „Droplet Genomics“, UAB „Caszyme“, UAB „Biomapas“, UAB „Vugene“.

Sumanios ir klimatui neutralios Lietuvos tema projektą įgyvendins konsorciumas, sudarytas iš 14 narių: „Vilnius Tech“, KTU, UAB „SG dujos Auto“, UAB „Arginta“, , UAB „3D Creative“, UAB „Ekobazė“, UAB „Provectus redivivus“, AB „Kelių priežiūra“, UAB „Soli Tek R&D“, UAB „Nanoversa“, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko, Kauno mokslo ir technologijų parko, Lietuvos inovacijų centro.

Saugios ir įtraukios e. visuomenės tema projektą įgyvendins konsorciumas, kurį sudaro 12 narių: KTU, „Vilnius Tech“, Mykolo Romerio universitetas, UAB „Devslate Group“, UAB „Elsis PRO“, UAB „Transcendent Group Baltics“, UAB „Getweb“, UAB „Acrux cyber services“, UAB „NRD CS“ (NRD Cyber Security), VšĮ „Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų, tyrimų ir švietimo centras“, asociacija „Infobalt“, VšĮ „Baltijos pažangių technologijų institutas“.

Šaltinis: VšĮ Inovacijų agentūra