Šiandieninės mokyklos pastato kokybė neretai apibūdinama tik šiluminio efektyvumo rodikliais ar naujai apdailintu eksterjeru. Energetiniai parametrai ir elementariosios higienos reikalavimų tenkinimas yra būtinas, bet tik pirmasis žingsnis ugdymuisi palankių erdvių kūrimo eigoje.Siekiant pereiti į kitą etapą, numatantį kokybinę mokyklos erdvės pertvarką, svarbu suvokti ugdymo nuostatų ir fizinės aplinkos sinerginį ryšį, identifikuoti mokyklos architektūrą kaip neatsiejamą ugdymo(si) sistemos dalį.

 

Konferencijos „Švietimo architektūra“ tikslas yra aptarti architektūros ir ugdymo paradigmų sąveiką ir kaitą. Gerovės visuomenės kūrimas, kaip esminis Lietuvos pažangos tikslas, tiesiogiai priklauso nuo švietimo sistemos pokyčių sėkmės. Tikimasi, kad bendra edukologų, architektų, istorikų ir kitų švietimo iššūkius analizuojančių sričių atstovų diskusija taps postūmiu bendrai mokyklų kokybinės raidos koncepcijai kurti.

 

Konferencijoje nagrinėjamos temos ir keliami klausimai:

• ugdymo įstaigų architektūra: raida, kaita, raiška;
• edukacinės sistemos kaita, alternatyvos, perspektyvos;
• šiuolaikinės ugdymo koncepcijos, nuostatai, metodai;
• fizinės aplinkos ir kognityvinių gebėjimų sąsajos;
• mokyklos aplinka kaip svarbus ugdymo(si) elementas;
• edukacinės erdvės: vidus ir išorė;
• ugdymo ir fizinės erdvės koreliacija: atvejų studijos;
• sėkmingos ugdymo aplinkos požymiai, parametrai, kriterijai.