Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
Moksliniai duomenys ir jų valdymas
2021-02-10
Moksliniai duomenys ir jų valdymas
Vykdant mokslinius tyrimus, sukuriama daugybė duomenų. Dažnai net nesusimąstome, kad ne tik galutiniai eksperimentų rezultatai, bet ir pirminiai bei tarpiniai duomenys (pavyzdžiui, skaičiuoklės, laboratoriniai užrašai, dienoraščiai, klausimynai, transkriptai, kodai, garso įrašai, videofilmai, fotografijos, testų atsakymai, skaidrės, artefaktai, pavyzdžiai, skaitmeninių objektų rinkiniai, duomenų failai, duomenų bazės, algoritmai, tyrimų metodikos, darbo eiga, programinės įrangos turinys (įvesties/išvesties duomenys, schemos, duomenų failai), protokolai ir t.t.) taip pat yra moksliniai duomenys, kurie gali būti publikuojami, taip padidinant tyrimo skaidrumą ir atkartojamumą. Moksliniai duomenys taip pat gali būti cituojami, taip suteikdami tyrėjui papildomą matomumo ir įvertinimo naudą.
Tam, kad duomenis galima būtų publikuoti, juos reikia tinkamai surinkti, saugoti ir aprašyti. Visus šiuos procesus apima Mokslinių Duomenų Valdymo (toliau – MDV) sąvoka, o atskiri MDV procesai yra suskirstyti į etapus, sudarančius MDV ciklą:
Šiandien mokslinių tyrimų vykdyme ir jų publikavime vis labiau skatinama remtis Atvirojo Mokslo principais, kuriais siekiama ne tik sudaryti galimybę su vykdomais tyrimais susipažinti plačiajai visuomenei, bet ir pagerinti pačių tyrimų patikimumą. Todėl didelė dalis tyrimus finansuojančių institucijų vis dažniau reikalauja publikuoti ne tik tyrimų rezultatus, bet ir jiems gauti sukurtus duomenis, remiantis konkrečiais reikalavimais ir gairėmis:
Bendras visų šių gairių reikalavimas yra, kad tyrimo duomenys turi būti renkami, apipavidalinami, aprašomi ir talpinami remiantis FAIR principais (angl. FAIR Data Principles: Findable, Accessible, Interoperable, Reusable).
Plačiau su mokslinių duomenų valdymu susipažinti galite VILNIUS TECH Bibliotekos tinklapyje, Mokslinės komunikacijos skiltyje Moksliniai duomenys.
Tam, kad duomenis galima būtų publikuoti, juos reikia tinkamai surinkti, saugoti ir aprašyti. Visus šiuos procesus apima Mokslinių Duomenų Valdymo (toliau – MDV) sąvoka, o atskiri MDV procesai yra suskirstyti į etapus, sudarančius MDV ciklą:
Šiandien mokslinių tyrimų vykdyme ir jų publikavime vis labiau skatinama remtis Atvirojo Mokslo principais, kuriais siekiama ne tik sudaryti galimybę su vykdomais tyrimais susipažinti plačiajai visuomenei, bet ir pagerinti pačių tyrimų patikimumą. Todėl didelė dalis tyrimus finansuojančių institucijų vis dažniau reikalauja publikuoti ne tik tyrimų rezultatus, bet ir jiems gauti sukurtus duomenis, remiantis konkrečiais reikalavimais ir gairėmis:
- Europoje mokslinių duomenų valdymo (MDV) principai yra pagrįsti Europos Komisijos (EK) 2017 m. kovo 21 d. parengtomis Atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų programoje Horizontas 2020 gairėmis (anglų k.). Platesnė informacija apie Europos Komisijos taikomas atvirojo mokslo ir mokslo duomenų valdymo politikas a OpenAIRE tinklapyje.
- Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamų projektų duomenų valdymo principai apibrėžti 2016 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. VIII-2 patvirtintomis Atvirosios prieigos prie mokslo publikacijų ir duomenų gairėmis.
- VILNIUS TECH universitete mokslinių duomenų valdymui taikomos 2016 m. gruodžio 6 d. rektoriaus įsakymu Nr. 1231 patvirtintos “Vilniaus Gedimino technikos universiteto atvirosios prieigos prie duomenų ir mokslo publikacijų gairės”.
Bendras visų šių gairių reikalavimas yra, kad tyrimo duomenys turi būti renkami, apipavidalinami, aprašomi ir talpinami remiantis FAIR principais (angl. FAIR Data Principles: Findable, Accessible, Interoperable, Reusable).
Plačiau su mokslinių duomenų valdymu susipažinti galite VILNIUS TECH Bibliotekos tinklapyje, Mokslinės komunikacijos skiltyje Moksliniai duomenys.