Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
Nauja daktaro disertacija
2021-09-06
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma anglų kalba rengta disertacija tema „Distributed sensing for serviceability analysis of reinforced concrete structures“, kurią parengė VILNIUS TECH Statybos fakulteto doktorantas Mattia Francesco Bado. Disertacija rengta 2016–2021 metais, vadovas – prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas.
„Classical approaches have either considered a perfect interaction between steel and concrete or a simplified constant bond relation. Either way, due to the lack of tools that could accurately assess the strains inside RC structures, they adopted theoretical, empirical or numerical solutions to define the analyses’ parameters. Modern research, instead, advocates the use of the stress transfer approach which suggests an interaction between the rebars and its surrounding concrete in the form of a force transfer (bond stress). The latter provides a realistic reflection of the behavioral nature of RC, of its bond-slip mechanisms, of the effect of tension stiffening and of the crack development. Still, the issue of accurately investigating the strains inside of a RC structure persists.“
Disertacijos pavadinimas lietuvių kalba: „Ištisinio deformacijų matavimo taikymas gelžbetoninių konstrukcijų tinkamumo analizei“.
„Šiame darbe eksperimentiškai ir teoriškai tiriama gelžbetoninių konstrukcijų tinkamumo ribinio būvio elgsena. Tikslūs eksperimentiniai duomenys yra ypač svarbūs, taikant įtempių perdavimo metodą, kuris neabejotinai yra pranašesnis, nors ir sudėtingesnis, už klasikinius gelžbetoninių konstrukcijų analizės metodus. Įtempių perdavimo metodas yra grindžiamas sąveika tarp armatūros ir ją supančio betono, atsižvelgiant į jėgos perdavimą (sukibimo įtempius). Taikant šį metodą galime pamatyti, kaip “elgiasi” gelžbetoninės konstrukcijos, kokia yra sukibimo įtempių – slinkties mechanika, tempiamojo sustandėjimo efektas ir ar atsiranda plyšių. Vis dėlto, klausimas, kaip tiksliai nustatyti gelžbetoninių konstrukcijų deformacijas, išlieka.“
Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualioje bibliotekoje.
„Classical approaches have either considered a perfect interaction between steel and concrete or a simplified constant bond relation. Either way, due to the lack of tools that could accurately assess the strains inside RC structures, they adopted theoretical, empirical or numerical solutions to define the analyses’ parameters. Modern research, instead, advocates the use of the stress transfer approach which suggests an interaction between the rebars and its surrounding concrete in the form of a force transfer (bond stress). The latter provides a realistic reflection of the behavioral nature of RC, of its bond-slip mechanisms, of the effect of tension stiffening and of the crack development. Still, the issue of accurately investigating the strains inside of a RC structure persists.“
Disertacijos pavadinimas lietuvių kalba: „Ištisinio deformacijų matavimo taikymas gelžbetoninių konstrukcijų tinkamumo analizei“.
„Šiame darbe eksperimentiškai ir teoriškai tiriama gelžbetoninių konstrukcijų tinkamumo ribinio būvio elgsena. Tikslūs eksperimentiniai duomenys yra ypač svarbūs, taikant įtempių perdavimo metodą, kuris neabejotinai yra pranašesnis, nors ir sudėtingesnis, už klasikinius gelžbetoninių konstrukcijų analizės metodus. Įtempių perdavimo metodas yra grindžiamas sąveika tarp armatūros ir ją supančio betono, atsižvelgiant į jėgos perdavimą (sukibimo įtempius). Taikant šį metodą galime pamatyti, kaip “elgiasi” gelžbetoninės konstrukcijos, kokia yra sukibimo įtempių – slinkties mechanika, tempiamojo sustandėjimo efektas ir ar atsiranda plyšių. Vis dėlto, klausimas, kaip tiksliai nustatyti gelžbetoninių konstrukcijų deformacijas, išlieka.“
Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualioje bibliotekoje.
