VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija tema  „Application of Saccharomyces cerevisiae yeast in biofuel cells“ („Mielių Saccharomyces cerevisiae taikymas biokuro elementuose“), kurią parengė VILNIUS TECH doktorantė Justė Rožėnė. Disertacija rengta 2018–2022 metais, vadovė – dr. Inga Morkvėnaitė-Vilkončienė.

Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2022 m. birželio 15 d. 13 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto senato posėdžių salėje. 

„Sparčiai didėjant tyrimų, kuriuose nagrinėjamas biokuro elementų veikimas ir taikymo galimybės, jų efektyvumo užtikrinimas ir generuojamos srovės bei galios santykiniam kuro elemento plotui didinimas vis dar išlieka esminiu faktoriumi. Siekiant gerinti efektyvumo rodiklius tenka išspręsti nemažai naujų mokslinių uždavinių, tokių kaip elektros krūvio pernašos gerinimas parenkant medžiagas ir jų išnagrinėjant jų įtaką biokuro elemento veikimui bei pačių mikroorganizmų gyvybingumui.
Siekiant sukurti ir ištirti biokuro elementą modifikuojant jo anodinę dalį ir kaip katalizatorių naudojant mieles darbe pirmiausia atlikta literatūros analizė siekiant išsiaiškinti pirminius duomenis eksperimentiniams tyrimams ir rasti nagrinėjamos problematikos sprendimo būdus. Taip pat atlikti eksperimentiniai tyrimai, kai Saccharomyces cerevisiae mielės buvo modifikuotos 9,10-fenantrenchinonu, 2-metil-1,4-naftochinonu ir (arba) daugiasieniais anglies nanovamzdeliais. Ištirtas ir įvertintas skirtingų mielių gyvybingumas paveikus jas elektronų pernašos tarpininkais bei daugiasieniais anglies nanovamzdeliais. Ciklinės voltamperometrijos metodu buvo tiriamos elektrocheminės savybės. Lokalios elektrocheminės savybės buvo tiriamos skenuojančiu elektrocheminiu mikroskopu (SECM). Mechaninės savybės buvo tiriamos atominių jėgų mikroskopijos metodu, taikant sukurtą dinaminį modelį, atsižvelgiant į zondo geometriją, skenavimo greitį ir mėginio medžiagą. Sukonstruotų biokuro elementų tyrimai buvo atliekami esant skirtingoms apkrovos varžoms, matuojant įtampos kritimą ir skaičiuojant generuojamą galią. Visi gauti duomenys buvo analizuojami ir pateikiamos išvados bei rekomendacijos.“

Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH virtualiojoje bibliotekoje