VILNIUS TECH didžiuojasi doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija anglų kalba, tema „Assessment of the agricultural performance amid the structural change“, kurią parengė doktorantė Vaida Šapolaitė. Disertacija rengta 2019–2023 metais Lietuvos socialinių mokslų centre, vadovas – dr. Tomas Baležentis.

Disertacijos tema lietuvių kalba: „Žemės ūkio ekonominio rezultatyvumo vertinimas struktūrinių pokyčių kontekste“.

Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2023 m. gruodžio mėn. 8 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto SRA-I Posėdžių salėje.

Strateginiams valdymo sprendimams, susijusiems su reguliuojamais ekonomikos sektoriais, formuoti reikalinga integruota metodika sektoriaus rezultatyvumo vertinimui. Pagrindiniai žemės ūkio bendrojo produktyvumo augimo veiksniai yra žemės ūkio praktikos gerinimas ir optimalaus sąnaudų intensyvumo užtikrinimas. Bendrojo produktyvumo analizė yra glaudžiai susijusi su produktyvumo rodiklių skaičiavimu ir duomenų šaltinių problematika. Dažnai daugelis veiksnių aprašo konkrečią veiklą, todėl reikalingas turimos informacijos agregavimas. Lietuvos žemės ūkyje įvyko transformacijų, susijusių su stojimu į ES ir ypač su bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) įgyvendinimu. Viešoji parama dažnai skiriama siekiant išlaikyti aplinkosaugos kokybę didinant paslaugų teikimą, užtikrinant maisto įperkamumą ir skatinant technologinę pažangą. Žemės ūkio bendrojo produktyvumo tyrimai gali padėti nustatyti, ar žemės ūkio sektoriaus veiklos rezultatai gerėja dėl viešosios paramos priemonių ar kitų veiksnių. Atlikus mokslinių tyrimų, kuriuose nagrinėjama ūkininkų ūkių veiklos produktyvumo analizė, disertacijos tikslas yra sudaryti metodiką žemės ūkio rezultatyvumui įvertinti bei pritaikyti ją pasirinktose ES šalyse įvairiais lygiais. Buvo sukurta bendrojo produktyvumo vertinimo metodika, kuri gali įvertinti pagrindines žemės ūkio rezultatyvumo augimą lemiančias tendencijas, o gautus rezultatus pritaikyti tarptautiniam palyginimui. Atlikta bendrojo produktyvumo augimo analizė naudojant skirtingus skaičiavimo metodus. Darbo produktyvumo skirtumai žemės ūkio sektoriuje išskaidyti buvo atsižvelgta į žemės ir darbo jėgą bei tarpinį vartojimą. Tai leidžia aptarti Baltijos šalių žemės ūkio sektorių raidą darbo produktyvumo požiūriu. Analizė parodė struktūrinių pokyčių buvimą ir produkcijos augimą pasirinktų šalių žemės ūkio sektoriuose. Žemės ūkio sektoriuje taikomos naujos technologijos ir gamybos praktikos, keičiasi vidutinis ūkio dydis ir ūkininkavimo specializacija. Dėl šių pokyčių pasikeitė santykinės sąnaudų ir produkcijos kainos bei ūkio pajamos.

Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.