Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
Nauja daktaro disertacija
2023-12-08
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija anglų kalba, tema „Productivity in the context of sustainable agricultural development“, kurią parengė doktorantas Justas Štreimikis. Disertacija rengta 2019–2023 metais Lietuvos socialinių mokslų centre, vadovas – dr. Tomas Baležentis.
Disertacijos tema lietuvių kalba: „Gamybos produktyvumas tvariosios žemės ūkio plėtros kontekste“.
Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2023 m. gruodžio 8 d. 13.00 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto senato posėdžių salėje.
Tvarioji žemės ūkio raida yra vienas svarbiausių politikos tikslų Europos Sąjungoje. Žemės ūkio gamyba ir jos intensifikavimas turi neigiamą įtaką aplinkai, o ypač svarbūs tampa klimato kaitos švelninimo klausimai žemės ūkyje. Tvariosios žemės ūkio plėtros pagrindinis tikslas yra siekti žemės ūkio produktyvumo augimo, mažinant neigiamą šios gamybos įtaką aplinkai. Kadangi klimato kaitos švelninimas yra vienas svarbiausių tvariosios žemės ūkio plėtros aplinkosauginių iššūkių, produktyvumo augimas turėtų būti vertinamas įvedant apribojimus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijoms. Taigi, vertinant žemės ūkio produktyvumą, labai svarbu kartu įvertinti nepageidaujamų gamybos rezultatų, tokių kaip ŠESD emisijų, įtaką žemės ūkio gamybos produktyvumui, taip užtikrinant tvariojo žemės ūkio produktyvumo augimą. Yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų žemės ūkio produktyvumo bei tvariosios žemės ūkio raidos srityje, tačiau tarp mokslininkų stokojama sutarimo dėl nepageidaujamų rezultatų, tokių kaip ŠESD emisija, vertinimo tiriant žemės ūkio gamybos efektyvumą bei produktyvumą. Šiame darbe yra siekiama sukurti metodus, leidžiančius atlikti žemės ūkio produktyvumo vertinimus tvariosios žemės ūkio raidos kontekste. Disertacijos tikslas yra parengti gamybos produktyvumo su nepageidaujamais rezultatais vertinimo modelį bei pritaikyti jį žemės ūkio tvariajai raidai vertinti ES. Disertacijoje apžvelgti produktyvumo vertinimo metodai bei aptarti įvairūs modeliai, akcentuojant nepageidaujamų gamybos rezultatų vertinimus. Pasiūlyti nauji metodai, leidžiantys visapusiškai ištirti produktyvumą bei jo augimo veiksnius žemės ūkyje, įvertinus nepageidaujamus rezultatus. Sukurtas naujas žemės ūkio gamybos su nepageidaujamais rezultatais vertinimo modelis, kurio pagrindą sudaro išplėsta gamybos funkcija, apimanti pagrindinius žemės ūkio gamybos veiksnius (energijos suvartojimas žemės ūkyje, kapitalo, darbo bei žemė sąnaudos žemės ūkyje) bei ŠESD emisijas, susijusias su energijos vartojimu žemės ūkyje. Naujas modelis leidžia gamybos funkcijoje naujai išplėsti bei panaudoti DEA galimybes, ją papildant globaliu perviršio metodu (SBM) efektyvumui matuoti, Luenberger produktyvumo rodikliu, indėlio į struktūrinį efektyvumą indeksu ir, kuriuos taikant galima detaliai išskaidyti ir ištirti visų gamybos veiksnių, taip pat ŠESD emisijų indėlį į bendrus efektyvumo bei produktyvumo pokyčius tiriamuoju laikotarpiu.
Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Disertacijos tema lietuvių kalba: „Gamybos produktyvumas tvariosios žemės ūkio plėtros kontekste“.
Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2023 m. gruodžio 8 d. 13.00 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto senato posėdžių salėje.
Tvarioji žemės ūkio raida yra vienas svarbiausių politikos tikslų Europos Sąjungoje. Žemės ūkio gamyba ir jos intensifikavimas turi neigiamą įtaką aplinkai, o ypač svarbūs tampa klimato kaitos švelninimo klausimai žemės ūkyje. Tvariosios žemės ūkio plėtros pagrindinis tikslas yra siekti žemės ūkio produktyvumo augimo, mažinant neigiamą šios gamybos įtaką aplinkai. Kadangi klimato kaitos švelninimas yra vienas svarbiausių tvariosios žemės ūkio plėtros aplinkosauginių iššūkių, produktyvumo augimas turėtų būti vertinamas įvedant apribojimus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijoms. Taigi, vertinant žemės ūkio produktyvumą, labai svarbu kartu įvertinti nepageidaujamų gamybos rezultatų, tokių kaip ŠESD emisijų, įtaką žemės ūkio gamybos produktyvumui, taip užtikrinant tvariojo žemės ūkio produktyvumo augimą. Yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų žemės ūkio produktyvumo bei tvariosios žemės ūkio raidos srityje, tačiau tarp mokslininkų stokojama sutarimo dėl nepageidaujamų rezultatų, tokių kaip ŠESD emisija, vertinimo tiriant žemės ūkio gamybos efektyvumą bei produktyvumą. Šiame darbe yra siekiama sukurti metodus, leidžiančius atlikti žemės ūkio produktyvumo vertinimus tvariosios žemės ūkio raidos kontekste. Disertacijos tikslas yra parengti gamybos produktyvumo su nepageidaujamais rezultatais vertinimo modelį bei pritaikyti jį žemės ūkio tvariajai raidai vertinti ES. Disertacijoje apžvelgti produktyvumo vertinimo metodai bei aptarti įvairūs modeliai, akcentuojant nepageidaujamų gamybos rezultatų vertinimus. Pasiūlyti nauji metodai, leidžiantys visapusiškai ištirti produktyvumą bei jo augimo veiksnius žemės ūkyje, įvertinus nepageidaujamus rezultatus. Sukurtas naujas žemės ūkio gamybos su nepageidaujamais rezultatais vertinimo modelis, kurio pagrindą sudaro išplėsta gamybos funkcija, apimanti pagrindinius žemės ūkio gamybos veiksnius (energijos suvartojimas žemės ūkyje, kapitalo, darbo bei žemė sąnaudos žemės ūkyje) bei ŠESD emisijas, susijusias su energijos vartojimu žemės ūkyje. Naujas modelis leidžia gamybos funkcijoje naujai išplėsti bei panaudoti DEA galimybes, ją papildant globaliu perviršio metodu (SBM) efektyvumui matuoti, Luenberger produktyvumo rodikliu, indėlio į struktūrinį efektyvumą indeksu ir, kuriuos taikant galima detaliai išskaidyti ir ištirti visų gamybos veiksnių, taip pat ŠESD emisijų indėlį į bendrus efektyvumo bei produktyvumo pokyčius tiriamuoju laikotarpiu.
Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.