Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
Nauja daktaro disertacija
2023-12-15
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija anglų kalba, tema „Investigation and application of hot carrier phenomenon in photovoltaics“, kurią parengė doktorantas Oleksandr Masalskyi. Disertacija rengta 2019–2023 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – doc. dr. Jonas Gradauskas, konsultantas – doc. dr. Dainius Jasaitis.
Disertacijos tema lietuvių kalba: „Karštųjų krūvininkų reiškinio tyrimas ir panaudojimas fotovoltikoje“.
Disertacija ginama viešame elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2023 m. gruodžio 15 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto SRA-I Posėdžių salėje.
Disertacijoje analizuojamas tiesioginis karštųjų krūvininkų poveikis vienos sandūros saulės elemento veikimui. Remiantis pasiektais rezultatais yra nustatyti būdai, leidžiantys slopinti karštųjų krūvininkų įtaką. Sumodeliuotas reketinis jutiklis, veikiantis karštųjų krūvininkų reiškinio pagrindu, ir pagamintas jo prototipas. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados, naudotų šaltinių sąrašas ir autoriaus publikacijos, susijusios su disertacijos tema. Pirmajame skyriuje pateikiama literatūros apžvalga disertacijos tema. Šiame skyriuje apžvelgiami pagrindiniai saulės elementų parametrai ir galimi nuostoliai. Aptariamos pirmosios ir antrosios kartos saulės elementų struktūros. Analizuojami modernūs trečiosios kartos saulės elementai, galintys sumažinti spektrinius nuostolius. Paskutinėje pastraipoje paaiškinama, kaip įvairiuose puslaidininkiniuose dariniuose susidaro karštųjų krūvininkų fotosrovė veikiant infraraudonajai spinduliuotei. Antrajame skyriuje paaiškinmos metodikos, taikytos siekiant rezultatų. Skyriuje aprašoma bandinių gamybos technologija, fotosignalo matavimo metodas, pasirinktoji kompiuterinė programinė įranga ir eksperimento schema. Trečiajame skyriuje pateikiama pasiektų rezultatų apžvalga ir jų paaiškinimai. Šiame skyriuje analizuojami karštųjų krūvininkų reiškinio ypatumai ir aprašomi būdai, leidžiantys slopinti jo įtaką vienos sandūros saulės elemento veikimui. Skyriuje aprašomi elektromagnetinės spinduliuotės jutiklio sumodeliuota struktūra ir sukurtas jo prototipas, veikiantis karštųjų krūvininkų reiškinio pagrindu. Disertacijos rezultatai paskelbti keturiolikoje mokslinių publikacijų: trys iš jų išspausdinti recenzuojamuose mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science sąrašą ir turinčiuose citavimo rodiklį, vienas konferencijos medžiagoje, dešimt – kituose recenzuojamuose žurnaluose. Rezultatus autorius pristatė aštuoniose tarptautinėse, regioninėse ir nacionalinėse mokslinėse konferencijose ir simpoziumuose.
Daktaro disertaciją galima peržiūrėti VILNIUS TECH talpykloje ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto bei Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekose.
Disertacijos tema lietuvių kalba: „Karštųjų krūvininkų reiškinio tyrimas ir panaudojimas fotovoltikoje“.
Disertacija ginama viešame elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2023 m. gruodžio 15 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto SRA-I Posėdžių salėje.
Disertacijoje analizuojamas tiesioginis karštųjų krūvininkų poveikis vienos sandūros saulės elemento veikimui. Remiantis pasiektais rezultatais yra nustatyti būdai, leidžiantys slopinti karštųjų krūvininkų įtaką. Sumodeliuotas reketinis jutiklis, veikiantis karštųjų krūvininkų reiškinio pagrindu, ir pagamintas jo prototipas. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados, naudotų šaltinių sąrašas ir autoriaus publikacijos, susijusios su disertacijos tema. Pirmajame skyriuje pateikiama literatūros apžvalga disertacijos tema. Šiame skyriuje apžvelgiami pagrindiniai saulės elementų parametrai ir galimi nuostoliai. Aptariamos pirmosios ir antrosios kartos saulės elementų struktūros. Analizuojami modernūs trečiosios kartos saulės elementai, galintys sumažinti spektrinius nuostolius. Paskutinėje pastraipoje paaiškinama, kaip įvairiuose puslaidininkiniuose dariniuose susidaro karštųjų krūvininkų fotosrovė veikiant infraraudonajai spinduliuotei. Antrajame skyriuje paaiškinmos metodikos, taikytos siekiant rezultatų. Skyriuje aprašoma bandinių gamybos technologija, fotosignalo matavimo metodas, pasirinktoji kompiuterinė programinė įranga ir eksperimento schema. Trečiajame skyriuje pateikiama pasiektų rezultatų apžvalga ir jų paaiškinimai. Šiame skyriuje analizuojami karštųjų krūvininkų reiškinio ypatumai ir aprašomi būdai, leidžiantys slopinti jo įtaką vienos sandūros saulės elemento veikimui. Skyriuje aprašomi elektromagnetinės spinduliuotės jutiklio sumodeliuota struktūra ir sukurtas jo prototipas, veikiantis karštųjų krūvininkų reiškinio pagrindu. Disertacijos rezultatai paskelbti keturiolikoje mokslinių publikacijų: trys iš jų išspausdinti recenzuojamuose mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science sąrašą ir turinčiuose citavimo rodiklį, vienas konferencijos medžiagoje, dešimt – kituose recenzuojamuose žurnaluose. Rezultatus autorius pristatė aštuoniose tarptautinėse, regioninėse ir nacionalinėse mokslinėse konferencijose ir simpoziumuose.
Daktaro disertaciją galima peržiūrėti VILNIUS TECH talpykloje ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto bei Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekose.