Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
Nauja daktaro disertacija
2024-01-15
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija anglų kalba, tema „Adaptive development of a lightweight composite beam prototype for a pedestrian bridge“, kurią parengė doktorantas Mantas Garnevičius. Disertacija rengta 2019–2023 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – dr. Viktor Gribniak.
Disertacijos tema lietuvių kalba: „Lengvos kompozitinės pėsčiųjų tilto sijos prototipo adaptyvusis kūrimas“.
Disertacija ginama viešame statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2024 m. sausio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto SRA-I Posėdžių salėje.
Pluoštu armuoti polimerai (FRP) vis plačiau naudojami statybos inžinerijoje. Dažniausiai jais keičiami plieniniai elementai, taip sprendžiant korozijos problemą, tačiau dėl mažo daugumos FRP medžiagų tamprumo modulio padidėja šių konstrukcinių elementų deformacijos. Galimas šios problemos sprendimas – sujungti FRP kompozitus su betoniniais elementais, tačiau šis sprendimas reikalauja naujų projektavimo būdų. Šiame darbe pateikiama adaptyvaus prototipavimo koncepcija, kai atsižvelgiant į eksperimentais patvirtinto baigtinių elementų (BE) modeliavimo rezultatą apibrėžiamas kompozitinio elemento komponavimo tikslas (kai neegzistuoja standartinis sprendimas). Iteracinis konstrukcinio elemento modifikavimas, atsižvelgiant į BE modelio ir fizinių bandymų rezultatų neatitikimus, leidžia fizinį prototipą laipsniškai priartinti prie etaloninio skaitinio modeliavimo rezultato, t. y. projektinio tikslo. Ši adaptyvaus prototipavimo koncepcija sumažina fizinių bandymų skaičių – BE modelio parametrų koregavimas padeda nustatyti fizinio prototipo trūkumus (be papildomų laboratorinių bandymų). Iliustruojant pasiūlytą adaptyvaus prototipavimo idėją, sukurta hibridinė sija, kuri sudaryta iš polimeriniu pluoštu armuoto betono (PFRC) pakloto plokštės, stiklo pluoštu armuoto polimero (GFRP) profiliuočio ir anglies pluoštu armuoto polimero juostos. Nagrinėjamai kompozitinei sijai suvienodintos betoninės plokštės ir GFRP profiliuočio deformacijos, fiksuojant FRP komponentes atramose. Šis inovatyvus konstrukcinis sprendimas prieštarauja tradicinei kompozitinių elementų komponavimo metodikai, kai perforacija ar mechaninės tvirtinimo priemonės užtikrino vietinį kompozito komponenčių sukibimą. Šis sprendimas taip pat supaprastino BE modelį užtikrinant komponenčių idealaus sukibimo modelio galiojimo sąlygą. Fiziniais bandymais įrodytas sukurtos kompozitinės konstrukcijos (t. y. adaptyvios prototipavimo koncepcijos) efektyvumas – atramų konstrukcijų modifikavimas be papildomo profiliuočio sukibimo gerinimo padvigubino kompozitinės sijos lenkiamąjį standį ir laikomąją galią, lyginant su analogu, turinčiu silpnas atramas. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, išvados ir literatūros sąrašas. Pirmame skyriuje apžvelgiama literatūra apie FRP gamybą, medžiagų rūšis, jų savybes ir kompozitinių konstrukcijų projektavimo principus. Antrame skyriuje pristatoma adaptyvaus prototipavimo koncepcija bei etaloninio BE modelio kūrimas. Trečiame skyriuje pateikiami eksperimentiniai tyrimai, kuriais patikrinama pasiūlyta prototipavimo koncepcija. Autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašą sudaro keturi straipsniai (trys iš jų žurnaluose su Clarivate Analytics Web of Science cituojamumo rodikliu) ir 3 pranešimai konferencijose.
Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Disertacijos tema lietuvių kalba: „Lengvos kompozitinės pėsčiųjų tilto sijos prototipo adaptyvusis kūrimas“.
Disertacija ginama viešame statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2024 m. sausio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto SRA-I Posėdžių salėje.
Pluoštu armuoti polimerai (FRP) vis plačiau naudojami statybos inžinerijoje. Dažniausiai jais keičiami plieniniai elementai, taip sprendžiant korozijos problemą, tačiau dėl mažo daugumos FRP medžiagų tamprumo modulio padidėja šių konstrukcinių elementų deformacijos. Galimas šios problemos sprendimas – sujungti FRP kompozitus su betoniniais elementais, tačiau šis sprendimas reikalauja naujų projektavimo būdų. Šiame darbe pateikiama adaptyvaus prototipavimo koncepcija, kai atsižvelgiant į eksperimentais patvirtinto baigtinių elementų (BE) modeliavimo rezultatą apibrėžiamas kompozitinio elemento komponavimo tikslas (kai neegzistuoja standartinis sprendimas). Iteracinis konstrukcinio elemento modifikavimas, atsižvelgiant į BE modelio ir fizinių bandymų rezultatų neatitikimus, leidžia fizinį prototipą laipsniškai priartinti prie etaloninio skaitinio modeliavimo rezultato, t. y. projektinio tikslo. Ši adaptyvaus prototipavimo koncepcija sumažina fizinių bandymų skaičių – BE modelio parametrų koregavimas padeda nustatyti fizinio prototipo trūkumus (be papildomų laboratorinių bandymų). Iliustruojant pasiūlytą adaptyvaus prototipavimo idėją, sukurta hibridinė sija, kuri sudaryta iš polimeriniu pluoštu armuoto betono (PFRC) pakloto plokštės, stiklo pluoštu armuoto polimero (GFRP) profiliuočio ir anglies pluoštu armuoto polimero juostos. Nagrinėjamai kompozitinei sijai suvienodintos betoninės plokštės ir GFRP profiliuočio deformacijos, fiksuojant FRP komponentes atramose. Šis inovatyvus konstrukcinis sprendimas prieštarauja tradicinei kompozitinių elementų komponavimo metodikai, kai perforacija ar mechaninės tvirtinimo priemonės užtikrino vietinį kompozito komponenčių sukibimą. Šis sprendimas taip pat supaprastino BE modelį užtikrinant komponenčių idealaus sukibimo modelio galiojimo sąlygą. Fiziniais bandymais įrodytas sukurtos kompozitinės konstrukcijos (t. y. adaptyvios prototipavimo koncepcijos) efektyvumas – atramų konstrukcijų modifikavimas be papildomo profiliuočio sukibimo gerinimo padvigubino kompozitinės sijos lenkiamąjį standį ir laikomąją galią, lyginant su analogu, turinčiu silpnas atramas. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, išvados ir literatūros sąrašas. Pirmame skyriuje apžvelgiama literatūra apie FRP gamybą, medžiagų rūšis, jų savybes ir kompozitinių konstrukcijų projektavimo principus. Antrame skyriuje pristatoma adaptyvaus prototipavimo koncepcija bei etaloninio BE modelio kūrimas. Trečiame skyriuje pateikiami eksperimentiniai tyrimai, kuriais patikrinama pasiūlyta prototipavimo koncepcija. Autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašą sudaro keturi straipsniai (trys iš jų žurnaluose su Clarivate Analytics Web of Science cituojamumo rodikliu) ir 3 pranešimai konferencijose.
Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.