VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija anglų kalba, tema „Research of Structure and Durability of Natural Polymer Modified Clays“, kurią parengė  doktorantas Yahor Trambitski. Disertacija rengta 2020–2024 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Olga Kizinievič. 

Disertacijos tema lietuvių kalba: „Natūraliais polimerais modifikuoto molio struktūros ir ilgaamžiškumo tyrimai“.

Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2024 m. gegužės 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto SRA-I posėdžių salėje.

Ekologiškos statybos klausimas šiais laikais itin aktualus. Nedegto molio medžiagos yra tvari alternatyva kitiems statybos produktams, nes jų anglies pėdsakas yra labai mažas. Tačiau vis dar išlieka poreikis pagerinti tokių medžiagų fizines, mechanines savybes ir ilgaamžiškumą. Norint išsaugoti didelį nedegto molio medžiagų ekologinį potencialą, racionaliausias būdas yra jas stabilizuoti naudojant biopolimerus. Todėl disertacijoje nagrinėjamos biopolimerų (polisacharidų – krakmolo, alginato, chitozano) panaudojimo, modifikuojant statybines molio medžiagas, galimybės. Siekiant įvertinti tirtų biopolimerų poveikį molio medžiagų struktūrai, savybėms ir ilgaamžiškumui, buvo naudojamos skirtingos jų paruošimo technologijos (biopolimerų geliavimo ir krakmolo retrogradacijos procesai). Biopolimerai ir jų paruošimo technologiniai parametrai parinkti atsižvelgiant į biopolimerų kilmę, cheminę struktūrą bei gebėjimą sąveikauti su vandeniu. Pagrindinis šiame darbe molio modifikavimo principas yra visiškas vandens pakeitimas biopolimeriniais tirpalais molio kompozitų gamybos metu. Gauti molio kompozitai su krakmolo arba alginato tirpalais pasižymi ne tik pagerintomis mechaninėmis savybėmis, bet ir ilgaamžiškumu. Toks molio medžiagų modifikavimo būdas yra labai patrauklus ir gali būti taikomas gaminant įvairius statybos produktus molio pagrindu (pvz., molio mūro gaminiai, molio tinkai ir kt.). Pirmajame skyriuje pateikiama išsami šiuolaikinių tvarių molio pagrindu pagamintų statybinių medžiagų gamybos tendencijų apžvalga. Taip pat analizuojami įvairių biopolimerų modifikavimo būdai, jų savybės bei biopolimerų poveikis molio gaminių savybėms. Antrajame skyriuje aptartos biopolimerų paruošimo technologijos, želatinizuotų biopolimerų vandeninių tirpalų gamybos technologijos bei biopolimero (krakmolo) modifikavimo retrogradacijos būdu galimybės. Taip pat šiame skyriuje pateiktos molio kompozito tyrimo metodikos. Trečiajame skyriuje analizuojamas biopolimerų, panaudojant skirtingas paruošimo technologijas (biopolimerų geliavimo ir krakmolo retrogradacijos procesai), poveikis molio kompozitų fizikinėms ir mechaninėms, higroskopinėms savybėms, taip pat įvertinta jų struktūra bei ilgaamžiškumas. Apibūdinami molio ir biopolimerų sąveikos mechanizmai, kompozitinės struktūros formavomosi ypatumai. Disertacijos tema buvo paskelbti devyni moksliniai straipsniai: trys straipsniai mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science leidinių sąrašą ir turinčiuose citavimo indeksą, keturi straipsniai Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings, du straipsniai kitų tarptautinių duomenų bazių leidiniuose. Remiantis disertacijos rezultatais, išduotas Lietuvos patentas. Darbas buvo pristatytas septyniuose pranešimuose nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose.
 
Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.