Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
Nauja daktaro disertacija

2024-06-06
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija anglų kalba, tema „Formation of metal-biomaterials nanocomposites and their application for the development of immunosensors“, kurią parengė doktorantas Antanas Zinovičius. Disertacija rengta 2020–2024 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Inga Morkvėnaitė-Vilkončienė.
Disertacijos tema lietuvių kalba: „Metalo ir biomedžiagų nanokompozitų formavimas ir taikymas imuniniuose jutikliuose“.
Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2024 m. birželio 6 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto SRA-I posėdžių salėje.
Imuniniai jutikliai garsėja dideliu jautrumu ir specifiškumu, todėl dažnai yra naudojami diagnostikoje. Imuninius jutiklius naudojami vėžiniams susirgimams nustatyti, histologiniams tyrimams atlikti ir kaip priemonę, leidžiančią kontroliuoti virusinių ligų plitimą. Tačiau kuriant kiekybinius imuninius jutiklius dažnai susiduriama su biologinio atpažinimo elemento ar žymens denatūravimu, nepakankamu signalo stiprumu norint signalą paversti išmatuojamu. Disertacijoje pagrindinis dėmesys yra skiriamas kiekybinio elektrocheminio imuninio jutiklio kūrimui. Taikant naują metodą aptikti žymėtą antikūną bei tradicinius žymenis pakeičiant atspariais denatūravimui, grįstus nanodalelėmis. Šios disertacijos tikslas yra sukurti kiekybinio elektrocheminio imuninio jutiklio prototipą taikant metalo ir biomedžiagos kompozitą kaip atpažinimo elementą ir skenuojamąsias impedanso mikroskopijas signalui keisti. Įvade pristatoma darbo problematika, tyrimo objektas, disertacijos aktualumas ir svarba, aprašoma tyrimo metodika, mokslinis naujumas, ginamieji teiginiai ir disertacijos struktūra. Pirmajame skyriuje pateikiama imuninių jutiklių apžvalga. Aptariami biologiniai jutikliai ir koncertuojamasi į elektrocheminius imuninius jutiklius, jų istoriją ir tipus. Aprašomas nanomedžiagų: aukso, platinos, redukuoto grafeno ir laidžių polimerų panaudojimas imuniniuose jutikliuose. Analizuojami skenuojamosios elektrocheminės mikroskopijos ir elektrocheminio impedanso spektroskopijos veikimo principai bei jų taikymas imuniniuose jutikliuose. Trumpai aprašomi paviršiaus charakterizavimo metodai. Antrajame skyriuje apžvelgiami taikyti metodai ir naudotos medžiagos, tirpalų paruošimo bei mėginio imobilizavimo ir elektrodo modifikavimo protokolai. Pateikiama elektrocheminių celių konstrukcija ir trumpai aprašomi naudoti parametrai. Šiame skyriuje taip pat aprašomi matematiniai modeliai, taikyti reakcijų kinetikai ir paviršiaus parametrams nustatyti. Trečiajame skyriuje pateikiami imuninio jutiklio eksperimentinių tyrimų, kurių metu buvo nustatyta skenuojamosios elektrocheminės impedanso mikroskopijos privalumai ir trūkumai, rezultatai, modifikuoti ultramikroelektrodai, kuriais siekiama išspręsti registruojamą didelės varžos problemą. Taip pat įvertintas prototipinis kiekybinis imuninis jutiklis, paremtas aukso nanodalele žymėtais antikūnais ir skenuojamąja elektrocheminio impedanso mikroskopija kaip signalo keitikliu. Disertacijos rezultatai pristatyti septyniuose moksliniuose straipsniuose, publikuotuose Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje esančiuose žurnaluose. Disertacijos tema perskaityta 11 pranešimų tarptautinėse konferencijose.
Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Disertacijos tema lietuvių kalba: „Metalo ir biomedžiagų nanokompozitų formavimas ir taikymas imuniniuose jutikliuose“.
Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2024 m. birželio 6 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto SRA-I posėdžių salėje.
Imuniniai jutikliai garsėja dideliu jautrumu ir specifiškumu, todėl dažnai yra naudojami diagnostikoje. Imuninius jutiklius naudojami vėžiniams susirgimams nustatyti, histologiniams tyrimams atlikti ir kaip priemonę, leidžiančią kontroliuoti virusinių ligų plitimą. Tačiau kuriant kiekybinius imuninius jutiklius dažnai susiduriama su biologinio atpažinimo elemento ar žymens denatūravimu, nepakankamu signalo stiprumu norint signalą paversti išmatuojamu. Disertacijoje pagrindinis dėmesys yra skiriamas kiekybinio elektrocheminio imuninio jutiklio kūrimui. Taikant naują metodą aptikti žymėtą antikūną bei tradicinius žymenis pakeičiant atspariais denatūravimui, grįstus nanodalelėmis. Šios disertacijos tikslas yra sukurti kiekybinio elektrocheminio imuninio jutiklio prototipą taikant metalo ir biomedžiagos kompozitą kaip atpažinimo elementą ir skenuojamąsias impedanso mikroskopijas signalui keisti. Įvade pristatoma darbo problematika, tyrimo objektas, disertacijos aktualumas ir svarba, aprašoma tyrimo metodika, mokslinis naujumas, ginamieji teiginiai ir disertacijos struktūra. Pirmajame skyriuje pateikiama imuninių jutiklių apžvalga. Aptariami biologiniai jutikliai ir koncertuojamasi į elektrocheminius imuninius jutiklius, jų istoriją ir tipus. Aprašomas nanomedžiagų: aukso, platinos, redukuoto grafeno ir laidžių polimerų panaudojimas imuniniuose jutikliuose. Analizuojami skenuojamosios elektrocheminės mikroskopijos ir elektrocheminio impedanso spektroskopijos veikimo principai bei jų taikymas imuniniuose jutikliuose. Trumpai aprašomi paviršiaus charakterizavimo metodai. Antrajame skyriuje apžvelgiami taikyti metodai ir naudotos medžiagos, tirpalų paruošimo bei mėginio imobilizavimo ir elektrodo modifikavimo protokolai. Pateikiama elektrocheminių celių konstrukcija ir trumpai aprašomi naudoti parametrai. Šiame skyriuje taip pat aprašomi matematiniai modeliai, taikyti reakcijų kinetikai ir paviršiaus parametrams nustatyti. Trečiajame skyriuje pateikiami imuninio jutiklio eksperimentinių tyrimų, kurių metu buvo nustatyta skenuojamosios elektrocheminės impedanso mikroskopijos privalumai ir trūkumai, rezultatai, modifikuoti ultramikroelektrodai, kuriais siekiama išspręsti registruojamą didelės varžos problemą. Taip pat įvertintas prototipinis kiekybinis imuninis jutiklis, paremtas aukso nanodalele žymėtais antikūnais ir skenuojamąja elektrocheminio impedanso mikroskopija kaip signalo keitikliu. Disertacijos rezultatai pristatyti septyniuose moksliniuose straipsniuose, publikuotuose Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje esančiuose žurnaluose. Disertacijos tema perskaityta 11 pranešimų tarptautinėse konferencijose.
Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.