VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija, tema „Nauja architektūra Lietuvos UNESCO pasaulio paveldo vietovėse – Kuršių nerijoje ir Vilniaus istoriniame centre: estetiniai ir paveldosauginiai disonansai bei kaitos galimybės“, kurią parengė doktorantė Dalia Traškinaitė. Disertacija rengta 2018–2024 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Almantas Liudas Samalavičius. 

Disertacija ginama viešame Menotyros mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2024 m. birželio 11 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto SRA-I posėdžių salėje.

Disertacijoje nagrinėjama teisinių dokumentų nuostatų ir architektūrinės estetikos sąsaja, naujų ir pritaikytų (rekonstruotų) pastatų UNESCO saugomose teritorijose Lietuvoje (nuo įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą iki šių dienų) – Kuršių nerijoje (2001–2022 m.) ir Vilniaus istoriniame centre (1994–2022 m.) – architektūrinė raiška, tarptautinių ir nacionalinių paveldo apsaugos dokumentų reikalavimai naujai, pritaikomai ir atstatomai architektūrai. Darbo tikslas – remiantis charakteringais tiriamų vietovių architektūros pavyzdžiais, ištirti šių dviejų UNESCO pasaulio paveldo vietovių teisinių ir estetinių kriterijų nulemtą naujos ir rekonstruotos (perstatytos) architektūros būklę ir pateikti įžvalgų apie tolimesnes jų kaitos galimybes. Disertacijoje užsibrėžtais uždaviniais siekiama atskleisti, kokiomis šiuolaikinėmis paveldo apsaugos gairėmis ir architektūriniais, urbanistiniais bei estetinės raiškos principais rekomenduojama vadovautis, planuojant statyti ir rekonstruoti pastatus tiriamose UNESCO pasaulio paveldo vietovėse. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos li-teratūros ir autorės publikacijų disertacijos tema sąrašai. Pirmajame skyriuje analizuojama naujų pastatų atsiradimo paveldo teritorijose genezė, požiūrio į juos kaita, išskiriamos esmingiausios raidos kryptys, principai, kuriais remiantis statomi nauji objektai arba pritaikomi senieji juos rekonstruojant, papildant naujais intarpais, priestatais. Atskirai aptariamanaujos architektūros saugomose teritorijose problematika ir šiuolaikinės architektūros koncepcijos, susijusios su pasaulio paveldo vietovėmis. Antrajame skyriuje, naudojant sisteminės ir lyginamosios analizės tyrimo metodus, analizuojami ir išskiriami svarbiausi tarptautinės ir nacionalinės teisės dokumentų, reglamentuojančių naujos architektūros atsiradimą saugomose teritorijose, principai, apimantys tokiose teritorijose esančių šiuolaikinės architektūros pastatų (naujų ir rekonstruotų) architektūrinės, urbanistinės bei estetinės išraiškos aspektus. Trečiajame skyriuje, remiantis tarptautinių ir nacionalinių teisinių dokumentų analizės duomenimis bei naujos architektūros derinimo prie kultūrinio kraštovaizdžio būdais, ištirta, kaip estetiniai kriterijai buvo realizuoti Vilniaus istorinio centro bei Kuršių nerijos pastatuose. Disertacijos tema publikuoti šeši moksliniai straipsniai: du iš jų paskelbti mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Scopus ir Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazes, kiti keturi publikuoti kitose užsienio duomenų bazėse referuojamuose mokslo žurnaluose. Disertacijos tyrimo eiga ir atliktų tyrimų rezultatai paskelbti keturiuose pranešimuose, pristatytuose vietiniuose ir tarptautiniuose moksliniuose seminaruose bei konferencijose.
 
Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.