VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija anglų kalba, tema „Development of alkali-activated materials using biomass fly ash, phosphogypsum, and recycled concrete aggregates“, kurią parengė doktorantas Chengjie Zhu. Disertacija rengta 2020–2024 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete. Vadovė – dr. Ina Pundienė.

Disertacijos tema lietuvių kalba: „Šarminiu būdu aktyvuotų medžiagų kūrimas naudojant biomasės lakiuosius pelenus, fosfogipsą ir perdirbtus betono užpildus“.

Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2024 m. birželio 14 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto SRA-I posėdžių salėje. 

Cemento gamyba sukelia 9–11 % visos CO2 emisijos, todėl svarbu kurti mažai energijos reikalaujančias medžiagas, siekiant išvengti cemento naudojimo. Atliekų naudojimas gaminant naujus becementinius rišiklius, tokius kaip šarmais aktyvuotos medžiagos (AAM), yra perspektyvus būdas kurti naujas statybines medžiagas. Šiuo tyrimu siekiama sukurti becementinį AAM rišiklį, kuris sudarytas iš didelį anglies kiekį turinčių biomasės lakiųjų pelenų (BFA), iškaitinto fosfogipso (CPG) ir mažesnio šarmingumo aktyvatoriaus Na2CO3/Na2SiO3. Sukurtas AAM rišiklis buvo naudotas kuriant lengvą AAM betoną, kurio sudėtyje yra perdirbto betono užpildo (RCA). Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas, autoriaus publikacijos disertacijos tema ir santrauka lietuvių kalba. Pirmame skyriuje apžvelgiami naujausi AAM tyrimai, išsamiau nagrinėjant BFA ir PG panaudojimą AAM technologijose. Literatūroje teigiama, kad geopolimerizacijos technologijoje BFA gali būti naudojamas kaip aliumosilikatų prekursorius kartu su NaOH/Na2SiO3. CPG gali būti įtrauktas į AAM sudėtį kaip kalcio šaltinis, dalyvauti susidarant naujiems mineralams ir žymiai pagerinti ankstyvojo stiprumo vertes. Antrame skyriuje aprašomos naudojamų žaliavų charakteristikos, mišinių sudėtis, bandinių apdorojimas ir paruošimas tyrimams. Taip pat aprašomi metodai ir būdai, kurie buvo taikyti BFA, CPG ir RCA bandiniams apibūdinti, siekiant visapusiškai įvertinti kiekvieno parametro poveikį AAM reologinėms, fizikinėms ir mechaninėms savybėms ir reakcijos produktams. Trečiame skyriuje pateikiami tyrimo rezultatai ir analizė. Nustatyta Na2CO3/Na2SiO3 santykio ir temperatūros įtaka BFA pagrindu pagamintų AAM savybėms ir reakcijos produktams. Ištirta CPG kiekio ir Na2CO3/Na2SiO3 santykio įtaka BFA-CPG pagrindu pagamintų AAM savybėms ir reakcijos produktams. Taip pat buvo ištirtas RCA kiekio poveikis AAM betono, sudaryto iš maltų BFA, CPG ir RCA, fizikinėms ir mechaninėms savybėms. Lengvas AAM betonas gali būti naudojamas statinių konstrukcijų elementuose, kuriems keliami maži stiprumo reikalavimai. Disertacijos tema buvo paskelbti penki moksliniai straipsniai: trys moksliniuose žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, kurioje pateikiamas poveikio faktorius ir du – konferencijos pranešimų rinkiniuose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science ir Scopus duomenų bazes. Disertacijos tema buvo pristatyti aštuoni pranešimai nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose.
 
Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.