VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Tvariojo valdymo taikymas siekiant žaliojo konkurencingumo bankininkystės sektoriuje“ („Sustainable management for green competitiveness in the banking sector“), kurią parengė doktorantas Nour Nassar. Disertacija rengta 2018–2025 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – prof. dr. Manuela Tvaronavičienė.

Disertacija ginama viešame Vadybos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2025 m. birželio 13 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje.

Bankininkystės sektorius patiria augantį spaudimą užtikrinti veiklos tvarumą, tačiau pastebėta, jog trūksta supratimo apie tai, koks yra tvariojo valdymo praktikų poveikis suinteresuotųjų šalių sprendimams ir bankų žaliojo konkurencingumo lygiui. Ypač šių žinių trūksta besiformuojančiose rinkose. Moksliniuose tyrimuose daugiausia dėmesio yra skiriama operacinio lygio aspektams (Galletta et al., 2024; Kumar & Prakash, 2020; Bilan et al., 2019; Drago et al., 2024). Trūksta kompleksinės analizės, kuri apimtų suinteresuotųjų šalių įtaką ir konkurencinius pranašumus. Disertacinio darbo tikslas yra sukurti visapusišką modelį, skirtą įvertinti, kaip tvariojo valdymo praktikos taikomos bankininkystės sektoriuje, ir išmatuoti jų daromą poveikį vidinių bei išorinių suinteresuotųjų šalių sprendimams. Tyrimo rezultatai leido sukurti kompleksinį modelį, orientuotą į tvariojo valdymo vertinimą bei stiprinimą, pasitelkiant integruotą metodiką, apimančią struktūrinių lygčių modeliavimą (angl. Structural Equation Modeling, sutr. SEM) ir daugiakriterį sprendimų priėmimą (angl. Multi-Criteria Decision Analysis, sutr. MCDA) taikant analitinės hierarchijos proceso metodą (angl. Analytic Hierarchy Process, sutr. AHP). Atlikto tyrimo rezultatai leido nustatyti, kad suinteresuotosioms šalims priimant sprendimus reikšmingą poveikį turi “žalieji produktai“ ir aplinkosaugos valdymo praktikos, tokiu būdu prisidėdamos prie konkurencinio pranašumo įgijimo bankininkystės sektoriuje. Empirinių duomenų analizės rezultatai parodė, kad vidiniai suinteresuotieji asmenys, tokie kaip darbuotojai ir valdybos nariai, teikia pirmenybę “žaliesiems produktams“, o išoriniams suinteresuotiesiems asmenims, įskaitant individualius klientus ir mažas bei vidutines įmones (MVĮ), svarbesnis yra aplinkosaugos valdymas. Tyrimas praplečia išteklių teorijos (RBV) ir suinteresuotųjų šalių teorijų taikymą, pateikdamas subtilias įžvalgas apie tvarumo dinamiką bankų institucijose. Disertacijoje yra pateikiamos praktinės rekomendacijos, kurios padės bankams kurti tikslines tvarumo strategijas, atitinkančias suinteresuotųjų šalių lūkesčius, tokiu būdu ilgainiui bus skatinamas ilgalaikis konkurencingumas ir aplinkosauginis tvarumas. Sukurtas ir patikrintas mokslo požiūriu naujas modelis, skirtas nustatyti tvariojo valdymo praktikų bankų sektoriuje prioritetus, papildant įvairias valdymo teorijas ir ypatingą dėmesį skiriant suinteresuotųjų šalių poreikiams rodo disertacinio darbo tyrimų mokslinį naujumą. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad vidiniai suinteresuotieji asmenys daro didesnį poveikį sprendimų priėmimo procesams nei išoriniai suinteresuotieji asmenys. Tyrimo rezultatai suteikia galimybę papildyti teorines diskusijas apie tvarųjį valdymą ir pateikti praktinių įžvalgų, kurios yra naudingos politikos formuotojams bei bankų sektoriaus specialistams. Disertacija sudaro pagrindą tobulinti tvariojo valdymo praktikas bankų sektoriuje ir ypač besiformuojančiose rinkose, pavyzdžiui, Libane.
 
Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.