VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Valstybės ekonominiai sprendimai siekiant energetinio saugumo“ („State economic decisions for energy security“), kurią parengė doktorantas Tomas Karpavičius. Disertacija rengta 2021–2025 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – dr. Tomas Baležentis.

Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. vasario 6 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje.

Ši daktaro disertacija nagrinėja nacionalinių ekonominių sprendimų vaidmenį formuojant valstybės energetinį saugumą, ypatingą dėmesį skiriant elektros energijos sektoriui. Nors energetinis saugumas dažnai analizuojamas per fizinio tiekimo ir infrastruktūros prizmę, šiame tyrime taikomas platesnis, į politiką orientuotas požiūris – energetinis saugumas vertinamas kaip strateginių valstybės intervencijų, reguliacinių pasirinkimų ir ekonominio planavimo rezultatas. Disertacijoje sukurtas vertinimo modelis, leidžiantis įvertinti energetinio saugumo rezultatus, taikant kelių metodų derinį: rodiklių analizę, politikos turinio analizę ir daugiakriterį vertinimą – branduolio pagrindu sukurtą kriterijų agregavimo metodą (KerCA). Empirinį tyrimo pagrindą sudaro keturi recenzuojamuose žurnaluose publikuoti straipsniai, nagrinėjantys skirtingus, tačiau tarpusavyje susijusius valstybės įtakos energetiniam tvarumui ir atsparumui aspektus. Tyrimo objektu pasirinkta Lietuva, analizuojama Europos Sąjungos (ES) klimato ir energetikos politikos kontekste. Sudarytas sudėtinis indeksas nacionalinei pažangai įvertinti pagal keturis pagrindinius energetinio saugumo aspektus – patikimumą, prieinamumą, įperkamumą ir aplinkosauginį tvarumą. 65 rodikliai su klasifikuoti pagal jų jautrumą valstybės politikai. Disertacijoje taip pat pateikiamas keturių ES valstybių viešuosius interesus atitinkančių paslaugų mokesčių schemų lyginamasis vertinimas, atskleidžiantis, kaip skirtingi politikos modeliai veikia energijos kainas, investicijas į infrastruktūrą ir sektoriaus stabilumą. Pirmajame skyriuje pristatoma literatūros apžvalga, analizuojanti energetinio saugumo sampratą, dimensijas, rodiklius ir valstybės vaidmenį užtikrinant energetinį saugumą. Antrajame skyriuje aprašomas tyrimo metodolo-ginis pagrindas: rodiklių klasifikacija, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčių analizė, nacionalinės energetikos ir klimato politikos pažangos indekso sudarymas bei KerCA metodo taikymas ES šalių lyginamajam vertinimui. Trečiajame skyriuje pateikiami empiriniai rezultatai: elektros sektoriaus rodiklių klasifikacija pagal jautrumą valstybės politikai, VIAP mechanizmų lyginamoji analizė, Lietuvos nacionalinio indekso įverčiai ir daugiakriteris ES šalių vertinimas. Skyrius užbaigiamas sinteze, atskleidžiančia valstybės ekonominių sprendimų poveikį keturioms pagrindinėms energetinio saugumo dimensijoms. Disertacija prisideda prie mokslinės literatūros, pasiūlydama taikomą vertinimo metodiką, kuri sieja politikos formavimą su išmatuojamais energetinio saugumo rezultatais. Atliktas tyrimas sustiprina empirinį pagrindą kuriant tvirtas, ateičiai atsparias energetikos politikos priemones neapibrėžtumo ir transformacijos laikotarpiu.

Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.