Šiais laikais jau niekam nėra naujiena, kad ne tik akademinėje aplinkoje, bet ir nacionalinėje švietimo, ir net ekonomikos bei politikos srityse, visi su mokslu ir jo pažanga susiję klausimai yra sprendžiami remiantis mokslinių tyrimų vertinimo duomenimis. Atitinkamai, akademinių bibliotekų teikiamų paslaugų spektras taip pat smarkiai išsiplėtė. Bene didžiausia svarba yra teikiama mokslinių publikacijų kokybei. Todėl siekiant atliepti visų vartotojų poreikius, šiandienos akademiniai bibliotekininkai turi išmanyti ne tik kokiais kriterijais ir įrankiais yra vertinama publikacijų bei žurnalų kokybė, bet ir tai, kokią įtaką tai turi universiteto bendruomenės nariams.

Šiandien publikacijų kokybė dažniausiai yra prilyginama šaltinio, kuriame ji paskelbta, kokybei, o pastaroji yra vertinama naudojantis tarptautinių bibliografinių duomenų bazių pateikiamais šaltinių duomenimis ir bibliometriniais rodikliais. Plačiausiai šiais tikslais naudojamos Web of Science (WoS) ir Scopus duomenų bazės. Tačiau jos nėra vienodos – turi savų privalumų bei apribojimų, kuriuos akademiniai bibliotekininkai turi žinoti, kad galėtų tinkamai taikyti ir interpretuoti šių bazių teikiamus duomenis ir rodiklius.

Bibliografinių duomenų bazių svarba akademinėms institucijoms yra neabejotina: jų duomenys yra naudojami pasauliniuose universitetų reitinguose, nacionaliniuose ir pačios institucijos vidiniuose vertinimuose. Akademinėms bibliotekoms šios bazės naudingos renkantis, kokius šaltinius prenumeruoti. Be to, kartu su išaugusia technologine pažanga ir galimybėmis, šios bazės taip pat išplėtė savo siūlomų paslaugų spektrą, todėl tapo labiau patraukliomis ir atskiriems vartotojams –  jose autoriai ir mokslininkai gali ne tik pasirinkti žurnalą publikavimui ar surasti jiems aktualiausią mokslinę literatūrą, bet ir stebėti savo karjerą, atrasti tinkamiausius partnerius ateities bendradarbiavimui ar net galimus finansavimo šaltinius. Tačiau dažnai vartotojai nežino, kokie yra pagrindiniai šių bazių skirtumai ir apribojimai, lemiantys jų tinkamumą tiek kasdienių, tiek vertinimo ar bibliografinių analizių užduočių atlikimui. Todėl bibliotekos turi būti pasirengusios padėti vartotojams visais su bibliografinių domenų bazių turiniu ir jų naudojimu susijusiais klausimais.

Būtent toks yra VILNIUS TECH Bibliotekos Mokslinės informacijos skyriuje parengtos apžvalginės publikacijos pagrindinis tikslas – suteikti visiems WoS ir Scopus vartotojams visapusišką, empiriniais tyrimais ir savininkų duomenimis pagrįstą informaciją, apimančią ne tik duomenų bazėse indeksuojamą turinį, bet ir kitas funkcijas, pasitaikančias klaidas ir esminius apribojimus. Todėl ši informacija naudinga ne tik tiems, kas priima duomenų bazių prenumeratų ar jų turinio naudojimo mokslo vertinimo procesuose sprendimus, bei kasdieniams vartotojams, siekiantiems tikslių ir patikimų rezultatų, bet ir akademiniams bibliotekininkams, kurie yra pagrindinis informacijos ir pagalbos šaltinis tiek universiteto administracijos, tiek ir visiems jo bendruomenės nariams.

Straipsnis viešai prieinamas internete >>>

Straipsnį parengė
VILNIUS TECH Bibliotekos Mokslinės informacijos skyriaus vedėja dr. Raminta Pranckutė