Pasaulinė pandemija akademinių bibliotekų darbuotojams nesuteikė progos iš anksto pasirengti ir susiplanuoti savo veiksmų. Siekiant apsaugoti vartotojus ir darbuotojus bibliotekų patalpos buvo uždarytos. Akademinį pasaulį nuo „informacinio bado“ išgelbėjo daugelį metų akademinėse bibliotekose dėtos pastangos tobulinant paieškų sąsajas kompiuterinėse bibliotekinėse sistemose, kuriant skaitmeninį turinį bei organizuojant prieigas prie mokslinių tyrimų informacinėse duomenų bazėse. Taikomos technologijos akademinių bibliotekų veiklose buvo naudingos netikėto užvėrimo laikotarpyje ir prisidėjo prie sėkmingo ir nepertraukiamo informacijos pateikimo vartotojams. Tikėtina, kad ši sėkmė galėtų įkvėpti akademinę bibliotekų bendruomenę naujam mąstymui ir dialogui. 

Ekspertų nuomone, pandemijos akivaizdoje, diskutuojant apie paslaugų atnaujinimą, užuot planavę grįžti prie įprasto darbo, bibliotekininkai turėtų planuoti grįžti į naują realybę - kur fizinio formato kolekcijos bus neaktualios, kontaktiniai mokymai ir konsultacijos negalimos, grupinio darbo erdvės draudžiamos, pastatuose teks taikyti socialinius apribojimus, ir juose saugiai galės lankytis tik pusė anksčiau galėjusių lankytojų. Ekspertų nuomone, nauja realybė atneš viešųjų kompiuterių išnykimą. Bibliotekos turėtų suteikti lankytojams tinkamą darbo aplinką – siūlyti monitorius, kuriuos lankytojai galėtų prisitaikyti  individualiems poreikiams. Akademinės bibliotekos raginamos keisti veiklos strategijas, kurti naujus scenarijus, kaip kurti novatoriškas elektronines kolekcijas ir paslaugas, kad bibliotekos galėtų maksimaliai atliepti savo bendruomenių poreikius ir lūkesčius. 

Vertėtų atkreipti dėmesį į ekspertų pateikiamas analitines prognozes bei pateikiamas įžvalgas, kur link po pandemijos judės sėkmingų akademinių bibliotekų veiklos, kokius reikšmingus pokyčius pasaulinė pandemija įneš į akademinės bibliotekininkystės darbo organizavimo procesus.  Analitikai atkreipia dėmesį į mažėjantį spausdintų kolekcijų poreikį, ypatingai išryškėjusį pandemijos metu. Prieigos apribojimas prie šio tipo leidinių nesukėlė vartotojų tarpe didelio susirūpinimo, o prašymai paskolinti spausdintus leidinius buvo minimalūs. Turėtų būti keliamas diskusinis klausimus, kaip(ar) akademinių bibliotekų spausdintos kolekcijos galėtų tapti prieinamesnėmis ar aktualesnės vartotojams po pandemijos.

Tuo tarpu analizuojant masinio skaitmeninimo ir prieigų prie archyvų užtikrinimo veiklą, analitikai pastebėjo, kad mokslinių bibliotekų dalyvavimas šiose iniciatyvose, pandemijos akivaizdoje, sukūrė joms didžiulę pridėtinę vertę. Kai spausdintos kolekcijos buvo neprieinamos, skaitmeniniai archyvai suteikė visuomenei galimybę pasiekti reikalingus informacinius išteklius. Kaip pabrėžia akademinių bibliotekų bei leidėjų konsultantas Rogeris Schonfeldas (JAV), skaitmeninimo rezultatas yra ilgalaikio planavimo triumfas ir nors, jo nuomone, autorių teisių klausimai šioje veikloje yra dar neišspręsti, yra būtina dėti visas pastangas masinio skaitmeninimo srityje, nuolat ieškant susitarimų. Ekspertas pastebi, kad didžiausias bet kurios akademinės bibliotekos turtas ir išskirtinumas yra jos skaitmeninės kolekcijos, specialieji rinkiniai ir archyvai. Ironiška, kad ši išskirtinė, didžiulę pridėtinę vertę institucijai ir visai visuomenei kurianti medžiaga dažnai yra slepiama saugyklose ir prieinama tik retam asmeniui. Popandeminė, nauja realybė turėtų pakeisti kolekcijų išsaugojimo filosofiją į kolekcijų atvėrimo skaitmeninant filosofiją.

Viena iš svarbiausių akademinių bibliotekų misijų yra užtikrinti mokslo ir studijų proceso aprūpinimą aktualiais informaciniais ištekliais bei organizuoti nenutrūkstamą prieigą prie jų. Siekiant įgyvendinti savo tikslus, bibliotekinių paslaugų eksperto Mogens Vestergaard (Danija) nuomone, šios srities specialistams vertėtų atkreipti dėmesį į skaitmeninių technologijų tendencijas bei jų pritaikomumą bibliotekiniuose procesuose. 

Naujoje realybėje aukštos kokybės lankytojų aptarnavimas įgaus kitą formą. Ekspertai pataria diegti daugiau bekontakčių sąveikų, savitarnos bei elektroninių paslaugų, virtualių alternatyvų. Bibliotekos turėtų tikėkitės, kad vartotojai neaplankys jų tiek daug ir taip dažnai, kaip prieš pandemiją, bus reikalinga atliepti vartotojų poreikius ir teikti savo paslaugas nauja forma.

Skaitmeninių technologijų taikymo bibliotekose konsultanto John Garland patarimu, pirmiausia vertėtų sutelkti dėmesį į technologijos pritaikomumą ir naudą, kurią ji galėtų atnešti vartotojams. Lietuvos akademinėse bibliotekose jau plačiai taikomi radijo dažnio identifikavimo technologijos (Radio-Frequency Identification (RFID)) sprendimai, tačiau didžioji dalis naujų technologinių atradimų, tokių kaip, Didieji Duomenys (angl. BIG DATA), Dirbtinis intelektas (angl. Artificial Intelligence (AI)), Daiktų internetas (angl. Internet Of Things), Į vartotoją orientuotos sąsajos ir programos (angl. User-focused interfaces and application), Išplėstinė realybė (angl. Augmented reality (AR)),  Virtuali realybė (angl. Virtual reality (VR)) dar tik ieško savo nišos tarp bibliotekinių paslaugų.

Žmonijos veikla generuoja vis daugiau duomenų. Praktiškai viskas, kas vyksta visuomenėje, persikelia į virtualią erdvę. Susikaupusių įspūdingų informacijos kiekių, Didžiųjų duomenų, suvaldymui reikalingos įspūdingos programos. Naudojantis šiais duomenimis sutaupomas laikas, finansai, patogiau ir efektyviau analizuojama informacija, greičiau priimti naudingi sprendimai, kas mokslo srityje suteikia galimybę padaryti reikšmingus atradimus. Didžiųjų duomenų valdymas ateityje neabejotinai plėsis ir tobulės, todėl reikės personalo, galinčio prisidėti prie milžiniškų duomenų kiekių apdorojimo. Ekspertų nuomone, „Big Data“  rinkinių saugojimas ir analizė visose veiklų srityse taps privalumu bibliotekininkams, nes šios profesijos atstovai jau turi reikiamų įgūdžių ir žinių, kad galėtų profesionaliai valdyti, tvarkyti, analizuoti ir pateikti susistemintą informaciją iš šių didžiulių duomenų masyvų. 

Dirbtinis intelektas (angl. Artificial Intelligence (AI)) jau nebėra futuristinė technologija, nes tokios programėles kaip „Siri“ ir „Alexa“ „gyvena“ su mumis mobiliuosiuose įrenginiuose. Daugybė dirbtinio intelekto programų yra orientuotos į informacijos pateikimą vartotojui, todėl šios technologijos integravimas į bibliotekinius procesus ir programas suteiktų galimybę suprasti vartotojų elgsenos modelius, kas leistų geriau prisitaikyti prie jų poreikių organizuojant paslaugas.

„Blockchain“ technologijos atsiradimo reikšmė yra prilyginama Pasaulinio žiniatinklio (World Wide Web, 1990 m.) svarbai. Bibliotekose ši technologija gali būti naudojama kaip naujas būdas rinkti ir saugoti duomenis. Sue Almanas, kylančių technologijų mokytojas, pabrėžia, kad „blockchain“ technologija gali būti efektyviai naudojama kuriant patobulintą bibliotekų metaduomenų sistemą, norint sujungti bibliotekų ir universitetų tinklus.

Kadangi prisijungimas prie interneto tapo ne tik prabanga, bet ir būtinybe, Daiktų interneto (angl. The Internet of Things (IOT)) technologija skverbiasi į visas veiklas ir sulaukia vis daugiau dėmesio. Kaip ir radijo dažnio identifikavimo technologija, Daiktų internetas suteikia galimybę apjungti kasdienius įrenginius ir internetu perduoti duomenis tarp jų. Kaip pabrėžiama Amerikos bibliotekų asociacijos (ALA) tinklalapyje, bibliotekose yra daugybė sričių, nuo erdvių lankomumo statistikos rinkimo iki specialių kolekcijų drėgmės lygio stebėjimo. Bibliotekos praturtindamos savo paslaugas ir kolekcijas Daiktų interneto technologija galės ne tik pasiūlyti geresnes paslaugas savo vartotojams bet ir modernizuos kasdienę veiklą.

Viena iš perspektyviausių paslaugų ateities bibliotekose yra į vartotoją orientuotų sąsajų diegimas, individualizuotų sistemų kūrimas. Tikslas gali būti pasiekiamas per interaktyvių žaidimų kūrimą, skaitmenines parodas ekrane, informacinius ekranus. Bibliotekos šias technologijas galėtų naudoti siekdamos sukurti vartotojo asmeninę skaitmeninę patirtį. Pavyzdžiui, šių technologijų pagalba, The State Library of Queensland (JAV) biblioteka sukūrė „Unstacked“ programėlę, kuri informaciniame ekrane vizualizuoja vartotojų elektroniniame kataloge realiu laiku atliekamas paieškas. Bibliotekų kolekcijose yra paslėptas nuostabus turinys, tačiau, jei vartotojai jo specialiai neieško, šis turinys ir lieka paslėptas. Tikimasi, kad šis vaizdinis bibliotekos kolekcijos elementų demonstravimas, generuojamas vartotojo, motyvuos ir įkvėps vartotojus plačiau tyrinėti bibliotekos išteklius.  

Kaip bibliotekose galėtų būti panaudojama išplėstinė realybė (angl. Augmented reality (AR)) pateikia Didžiosios Britanijos įmonė „SolUS“, kuri papildytos realybės sprendimą pritaikė librARi programėlėje, paveikslėliais pagrįsta papildyta realybė padeda vartotojams surasti reikiamos knygas fizinėje bibliotekos erdvėje per AR sąveiką. Visa programos koncepcija paremta knygos lokalizavimu ir susijusių knygų atradimu.  

Ekspertų nuomone, iki šiol  bibliotekų specialistai nenoriai taikė naująsias technologijas, akcentuodami norą apsaugoti savo vartotojų intelektinę laisvę ir nenorą formuoti jų nuomonės. Vis dėlto, technologijų siūlomos galimybės įgalintų bibliotekas pateikti tikslesnius paieškų rezultatus, integruotis ir tapti asmeniniu vartotojo padėjėju, dirbtinio intelekto pagalba galėtų teikti jam suasmenintas paslaugas. 

Pereiti prie nuotolinio darbo daugeliui darbuotojų buvo iššūkis, nes jų buvo paprašyta greitai išmokti naujų bendradarbiavimo technologijų, tokių kaip „Zoom“, „WebEx“, „Microsoft Teams“, „Box“ ir „Google“ dokumentai. Didžioji akademinių bibliotekų bendruomenės dalis pasinaudojo šia įtraukia mokymosi patirtimi, darbuotojų įgūdžiai naujoje realybėje gerokai patobulėjo. Bibliotekos turėtų išnaudoti šį impulsą tęsdamos nuolatinį mokymąsi ir tobulėjimą technologijų srityje. 

Kad klestėtų naujoje realybėje, bibliotekos turi tapti vikresnėmis, drąsiai reaguojančiomis į kintančią aplinką. Ekspertų akimis, akademinės bibliotekos daug ko išmoko ir gerokai užaugo per karantino laiką, todėl visi nekantriai laukia jų ateities virsmo. 

VILNIUS TECH Bibliotekos direktorė Ingrida Kasperaitienė

Visus kviečiame dalyvauti VILNIUS TECH Bibliotekos parengtose veiklose, skirtose Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei.
Savaitės atidarymo šventės tiesioginę transliaciją stebėkite 23 d. 10 val.  Nacionalinės bibliotekos „YouTube“ kanale